Taigi penktadienis.

Visi vargai prasidėjo dar dieną, kai per pietų pertrauką nulėkęs atspausdinti nuotraukas parodai (daugiau info djscene.lt ir delfi.lt) gavau liūdną žinią, kad tas dyydelis daiktas, kuriuo norėjau spausdinti foto yra užimtas ir liks tokiu iki pat antradienio. Kadangi manęs tokia situacija netenkino, teko atsitraukti žingsnį atgal ir spausdinti kita mašina.. Kita vertus, gal tai ir į gerą. Sutaupiau beveik 150lt.. :). Be abejo, to, kad teks spausdinti kita kokybe nei tikėjausi dar neužteko – nuotraukas galėsiu atsiimt tik vakare, į darbo pabaigą.. Ką padarysi :)

Vakare nudūmiau atsiimti “spaudos”. Atlėkęs tip top į uždarymą, dar kokį pusvalanduką palaukiau, bet rezultatas buvo pakankamai geras, kad nesiparint ir maut namo..

Iš namų – į Litexpo, kabint fotkių.. Aišku mano ilgai kanceliarinių prekių parduotuvėje ieškota lipni juostelė pasirodė netinkama “profesionaliam naudojimui pramoninėje aplinkoje, ir visą grožį prie “pašiauštos” sienos lipinau negailėdamas juodos, bet užtai tvirtos (ir patogiai plėšomos) lipnios juostos gabaliukais. Rezultatas savotiškai nustebino :) Vaizdelis buvo gan įdomus :)

Sakyčiau “menas”. Bet tai liežuvis kažkaip nesiverčia į tą pusę :) Sukabinęs visas foto ir paskubom įamžinęs savo pirmąjį blyną, t.y. parodėlę – moviau tiesiu taikymu link planetariumo..

Planetariume buvau pirmą kartą. Na, teko kažkada gilioj jaunystėj mokyklos laikais apsilankyti pas gerb. Gunarą Kakarą jo buveinėje Molėtuose. Bet planetariume – ne.. Dar būnant apačioj, virš galvos girdėjosi žemas periodinis užėsys. O užlipus į viršutinę salę akis labiausiai prikaustė tas keistas aparatas vidury sales. Namie peržiūrėjęs fotkės pasirodo, prikaustė ne tik akis, bet ir fotiko objektyvą..:)Beveik visą laiką praleidau šliaužiodamas su fotiku. Nors turiu pripažint, kad vienu momentu per daug patogiai įsitaisęs prie kolonėles, nusnūdau, kaip spėju kelias, minutes (1,5val. miego praeitą naktį davė savo.. :)). Bendrai įspūdis teigiamas. Tokia muzika ir planetariumas – sutverti gyventi kartu. Galėtų tokie relaxo seansai vykti periodiškai :)

Next po planetariumo – atgal į Litexpo -pažiūrėt kaip ten gyvena mano parodėlė. Gyvena tvarkingai. Jei kas ir žiūrėjo – tai jie ta padarė iškart tik atėję :) Vėliau visi gražiai įsitaisė į sėdimas vietas ant grindų ir giliai vienodai buvo kas jiems kaba virš galvos. Nieko nenuplėšė, atminimui nieks nepasiėmė :) Paklaidžiojau po salę su fotiku. Žmonių daug, aš mažas. Tai svečią nufotkint pavyko tik užsilipus ant pakylas supančių tvorelių. Balkone prieit prie krašto ties salės viduriu – ne mano kompleksijai (naglumo stumdyt mergaites irgi neturiu) – tai pasitenkinau bendrais kadrais iš balkone improvizuotos rūbinės. Dar kažkiek bandžiau klaidžioti tarp kolonėlių ir apšvietimo technikos, bet kadangi viso to džiaugsmo buvo pristatyta gan tankiai – tai gavosi irgi nelabai kas :).

Šiaip – žmonių buvo tikrai daug, labai piktybiškų nemačiau. Tiesa vienas veikėjas bandydamas pasirodyti prieš savo blondinaitę agresyviai neleido prie tarpo, kuris atsirado prie pakylos tvorelės. Į jo pašaipią veido išraiška “ne tau bičas, aš kietesnis, eik pas mamą” atsakiau iškėles fotiką, kurį iki tol laikiau nuleistoje rankoje. Matyt 70-200/2.8 padarė įspūdį megstančiam pasimatuoti “kieno ilgesnis” ir jis jau su pagarbia šypsena atsitraukė nuo tvorelės. Niekada nežinai kokia pas žmones vertybių sistema.. :) Dar šiek tiek paklaidžiojęs po salę ir nesutikęs jokių pažįstamų (o ir ką jie čia veiktų :)), nuslinkau link rūbinės ir patraukiau namo.

Pakeliui į namus užsukau į Milkbarą, kuriame buvau antrą kartą gyvenime ir pirmą kartą tūso metu. Kadangi interjerą jau buvau matęs, tai kaip ir nenustebino. Tik apsauginis prie durų perspėjo, kad gal geriau svetimų žmonių nefotkint, o tik “savo ratą” (ar “aplinką”?). Kas tas mano ratas/aplinka aš taip ir nesupratau, tai fotkinau ką papuola. Patalpa nedidelė, žmonės miksuojasi po ją tie patys, tai po kokios valandos patraukiau namo ir pargriuvęs užmigau saldžiu miegu…

P.S. Čia kaip ir pirmas mano dienoraščio įrašas. Pagal komentarus (ar jų nebuvimą:) spręsiu ar verta savo tekstukus toliau rodyt platesnei publikai nei tėtei, mamai ir kačiukui Miksui.:)