Greičiausiai nesuklysiu, kad išgirdusi žodį fotosesija įsivaizduoji didelę fotostudiją, pilną blyksinčių šviesų, aplink lakstančius asistentus ir TAS nuotraukas. Nuotraukas baltame, juodame, pilkame fone, kurios visai nepanašios į tas, kurias merginos moka pasidaryti pačios savo namuose. Jokių pašalinių detalių fone, idealiai be šešėlių apšviestas veidas. O ko daugiau reikia?
Tokia fotosesija gali atrodyti tobulumo viršūne. Juk tai "studija".
O fotosesija namuose? Ką įsivaizduoji? Vakarėlio įkarštyje po eilinės taurės suorganizuotą "fotosesiją"? Su ta pačia telefono priekine kamera. Geresniu atveju tuo veidrodiniu aparatu, kuris buvo nupirktas, nes turi daug mygtukų ir teoriškai "daro geras nuotraukas". O faktiškai gaunasi, kad nesigauna su tuo fotoaparatu padaryti gerų nuotraukų namuose. Reiškia - kalti namai ir reikia eiti "į studiją".
Tikrai nenoriu nuvertinti studijoje daromų nuotraukų.:) Reikia žinoti pas ką eiti. Problema yra ta, kad studijos nuotraukos neretai visiškai nepelnytai idealizuojamos.
Žmonių fotografijoje, portretinėje fotografija vieta yra svarbi tiek, kiek ji gali suteikti kontekstą žmogaus istorijai. Nebandau teigti, kad namuose darytos nuotraukos yra geresnės nei studijoje. Kiekvienam atvejui yra skirtingi poreikiai. Jei norite ryškios išgrynintos ir gana šaltos fotosesijos - tuomet drąsiai rinkitės studiją. Tačiau jei norite įdomesnės, natūralesnės, šiltos nuotraukos su istorija už kadro - rinkitės fotosesiją namuose.
Pagrindinis atsikalbinėjimas yra neapibrėžtas "mano namai netinka".
Mano namai labai paprasti. Puiku. Vadinasi namai jie neužgoš žmogaus. Tai nebus prabangaus interjero dominavimo fotosesija su žmogumi kaip aksesuaru. Juk vis dar fotografuojame žmogų?
Mano namai perkrauti. Priešinga situacija. O kuo perkrauti? Tuo, ką susikūrėte patys, tuo, kas kuria Jūsų namų jaukumą ir suteikia namams savitumą, charakterį. Tos detalės yra artimos jums, kaip namų šeimininkui. Tie namai - tai tokia pat dalis jūsų kaip ir tas mylimas megztukas.
Namuose mažai vietos. Vieta yra santykinis dydis. Žinoma, fizikos neapgausi ir 3x3 kambaryje nenufotografuosi pilnu ūgiu be iškraipymų. Tiesą sakant fizikai padės fizika - atsineškite veidrodį, fotografuokite per jį ir gausite tą patį rezultatą kaip ir dvigubai didesniame kambaryje. Bet tai - technika. Maži namai paprastai yra jaukesni. Fotografas ir jo fotografuojamas asmuo yra arčiau. Todėl tas ryšys, kuris yra būtinas portretams turi žymiai daugiau šansų užsimegzti sėdint ant vienos sofos ir pasakojant istorijas, nei studijoje, kurioje fotografas priverstas kalbėti garsiai, kad modelis išgirstų.
Namai tamsūs. O, šitas man labiausiai patinka! Jei nežinojote - daugiau nei pusė studijų tada, kai išjungiamos šviesos net vidurdienį paskęsta tamsoje. Ypač tai liečia tas "amatininkų" studijas kurie retai naudoja taip vadinamas "dienos šviesos" studijas, kurias labai mėgsta amatininkų priešingybė - menininkai. Fotografas juk tam ir yra, kad pasirūpintų ir kūrybiškai pasinaudotų tiek esama ar atsinešta dirbtine ar natūralia šviesa. Dabartiniai fotoaparatai leidžia daryti priimtinos meninei portretinei fotografijai (ir ne tik) kokybės nuotraukas netgi aptemusią gruodžio vidurio popietę. Taip, prie mažesnio natūralaus apšvietimo reklaminių rėkiančių "fiašn" nuotraukų negausi. Kita vertus jei labai reikia - tos pačios blykstės, kurios yra studijoje nesunkiai atkeliauja ir į namus. Tada bus tos šviesos tiek, kad teks užsimerkti.
Pabaigai. Jei Jūs neturite savo sukurtų namų, arba negalite išvaryti namiškių lauk - šiuolaikiniame pasaulyje egzistuoja toks paprastas dalykas kaip butų nuoma vienai dienai. O kodėl gi ne? Galite pasirinkti, kokie šiandien bus tie "Jūsų" namai :)
Taigi - koks Jūsų pasiteisinimas nesifotografuoti namuose?
Gal jau laikas atidaryti savo namų duris?