Fotografavimas klube - random.lt photography
pamatyk save kitaip

RANDOM.LT

NUOTRAUKOS:

Karts nuo karto gaunu prašymų patarti, kaip fotografuoti vienu ar kitu atveju. Tikrai nepretenduoju į jokį guru, nes esu gal tik pažengęs mėgėjas :) Tačiau galiu pasidalint savo patirtimi, kuri galbūt padės daryti nuotraukas.. ne, ne geresnes, o panašesnes į tas, kurias galite rasti mano puslapyje :) ar jos geros ar ne – jau jums spręst :)

Kol kas rašysiu ir periodiškai atnaujinsiu patarimus nuotraukoms, kurių albume yra daugiausiai – reportažai iš klubų. Jei kas ras kokią teoriją ar gerų straipsnių apie reportažų fotografavimą – rašykit į atsiliepimus :) Taip pat atsiliepimuose ar asmeniškai per kontaktus parašykit, kaip geriau pateikti patarimų atnaujinimą: ar atnaujinti tą patį įrašą, ar dėti vis naujus į tą pačią kategoriją?

Taigi, nuo ko pradėt?

Įranga

Trumpai apie pačią įrangą. Asmeniškai manau, kad klubas su jo tamsa ir kintančiu apšvietimu yra praktiškai neįkandamas muilinėms, todėl skaitmeninis veidrodinis fotoaparatas (trumpai – DSLR) yra ne prabanga, o būtinumas. Kuo gi geras DSLR?

Jautrumas ir su tuo susiję triukšmai

Tamsa – jaunimo draugas. Bet ne fotografo, net jei jis ir jaunas :) Klube yra tamsu. Na, šviesos, žinoma yra, bet tikrai ne tiek, kiek užtektų “muilinei”. Tiesa sakant jos mažoka ir veidrodiniam aparatui, tačiau jis pasiruošęs su tais priešais kovoti. Kokie tie ginklai? Jautrumas ir maži triukšmai. Reikia tiesiog kuo didesnio jautrumo su kuo mažesniais kokybės nuostoliais. Reiktų skirti spalvinį (chroma) ir šviesumo (?) (luminance) triukšmą. Spalvinis – labiausiai krentantis į akis ir bjauriausiai atrodantis. Jis pasireiškia tuo, kad iš pažiūros vienos spalvos plotas atidžiau žiūrint pasirodo sudarytas iš daugelio kitų, o ne tik pagrindinio objekto spalvos taškais.. Ar kam nors patiktų žali marškiniai su “purvu” iš mėlynų ir raudonų taškų? Laimė, su jais yra būdų kovoti. Per daug nesiplėsiu, bet tam yra tokie programiniai produktai kaip NoiseNinja, NeatImage ir dar keletas kitų (atskiras arba kaip priedas prie Adobe Photoshop). Adobe Lightroom taip pat gana sėkmingai su tais triukšmais tvarkosi. Bet žinoma geriau turėti jų kuo mažiau dar pradiniame etape – fotografuojant. Šviesumo – panašesnis į juostos grūdą, ir paprastai kalbant pasireiškia to paties atspalvio, tačiau skirtingo šviesumo taškais iš pirmo žvilgsnio vienos spalvos plote. Šis triukšmas yra priimtinesnis žmogaus akiai. Priežastis paprasta – jis panašus į juostos “grūdą”, kurį žmonės jau matė seniai ir turbūt su juo jau apsiprato. Dėl fiziškai didesnės matricos DSLR triukšmai yra žymiai mažesni nei “muilinių”. Kuo didesnė matrica – tuo triukšmai bus mažesni. Teoriškai. Praktiškai triukšmų kiekis ir tipas dar priklauso ir nuo raiškos (megapikselių kiekio) ir nuo paties fotoaparato vidinių procesų. Kol kas į tai nesigilinsiu :) Mažas triukšmas ir priimtina kokybė – tai aparato galimybių ir vėlesnio apdorojimo (post-processing, trumpai – PP) rezultatas. Taigi nuotraukų apdorojimo greičiausiai neišvengsite, bet apie tai – kada nors vėliau :)

Patarimas: nusistatykite tokį jautrumą, kuris jums ir jūsų galutiniam rezultatui priimtinas. Man daugumoje atveju yra priimtinas rezultatas su ISO 1250-1600.

Fokusavimas

Dėl jau minėtos tamsos fokusavimui nėra ypač gerų sąlygų. Kuo tamsiau, tuo aparatas ilgiau fokusuoja ir didėja klaidos tikimybė. Veidrodiniai aparatai turi iš principo kitokią fokusavimo sistemą nei muilinės (DSLR naudoja atskirą AF mazgą, kažkuo panašų į “minimatricą” fokusavimui), ir tai padeda jiems greičiau ir tiksliau fokusuoti. “Mažytė” pastabėlė: veidrodinio aparato fokusavimas labai priklauso nuo uždėto objektyvo. Tiksliau nuo jo sugebėjimo greitai ir tiksliai stumdyti lęšius.

Patarimas: imti šviesius (min F2.8) objektyvus. Galima imti ir šviesesnius, tik reikia turėti galvoje, kad jie greičiausiai bus fiksuoto židinio (“zoominti” teks kojomis) ir su siauresniu ryškumo gyliu (daugiau šansų “prašaut” su fokusu”)

Šviesa

Dėl trečią kartą minimos tamsos :)) reikia turėti įtaisą, kuris sugaus kuo daugiau šviesos (šviesus objektyvas), arba pats ją pasigamins nesugadindamas bendro vaizdo. Šiuo atveju kalbu apie išorinę blykstę. Kuo ji geresnė, nei jau turima įmontuota? Tuo, kad turint išorinę blykstę apšvietimą galima iš dalies valdyti. O valdyti galima tik turint blykstę su besisukiojančia “galva” arba su galimybe ją (blykstę) nuimti ir nukreipti ten kur reikia. Kur reikia? Ne ten kur manot.. t.y. ne į fotografuojamą objektą :) O į objektus šalia, nuo kurių šviesą galima išsklaidyti. Štai kam reikia ne tik besisukiojančios, bet ir pakankamai galingos blykstės. Žinoma, ir įmontuotos blykstės šviesą galima nukreipti veidrodžiu į lubas, ar ja uždengti kokiu nors sklaidytuvu (pvz A4 lapu), tačiau jos galios nepakaks.. :)

Patarimas: blykstė su į viršų ir į šonus sukiojama galva. Tai tiek apie techniką šiam kartui. :) Vėliau bus apie: parametrus, siužetą ir nuotraukų atrinkimą (jau yra!), apdorojimą. Labai laukiu komentarų ir jūsų pačių patarimų :D

Mano senos 2007-2010 metų renginių nuotraukos: http://www.random.lt/old/album/reports