mintys - random.lt photography
pamatyk save kitaip
NUOTRAUKOS:
Namai / Tekstai / mintys

Pradėti reikėtų nuo to, kad EOS R pirkti nelabai ir planavau.

5D Mark IV

Dar kai tik paleido 5D4, tai jau galvojau reikės jį ir pirkti. Kodėl? Na, greitesnis autofokusas, didesnis dinaminis diapazonas, mažesni triukšmai. Man užteko šitų patobulinimų. Vis dar pamenu, kaip buvau patenkintas 5D3 lyginant su 5D2 ir atitinkama 5D2 su 5D "classic". O pagal visokius review ir komentarus skirtumas tarp 5D4 ir 5D3 buvo didesnis nei 5D3 ir 5D2.

Ok. Gana apie tai, kodėl 5D4 buvo planuose. Dabar, kodėl jo nenusipirkau.. Nes tuo metu (ar panašiai) atsirado Sony A7RIII. Ten buvo EyeAF, mirrorless (nu tipo mažesnis), dinaminis diapazonas dar geresnis nei 5D4..

Sony

Reiktų šiaip paminėti, kad jau kelis metus kelionėse naudoju Sony a6000 ir jis man tikrai patinka. Nes lengvas ir mažas. a6000 su kitiniu objektyvu, 55-210, 24/1,8 viskas telpa į krepšį per petį (Slingshot Passport III). Ten pat dar telpa ir Gorillapod trikojis, 1L vandens / striukė. Ne bet.. Vėl nuklydau :) Prie Sony valdymo pripratau gana greitai. Dėl savo dydžių skirtumo mechaninė atmintis praktiškai nesugrybaudavo, kai rankoje vėl atsirasdavo 5D3.

Taigi, 5D4 nepirkau, nes pradėjau rimtai galvoti apie pabėgimą į Sony stovyklą. Taip rimtai, kad net nusipirkau MC-11 Sigma adapterį.

Išbandžiau jį su a6000. Buvo labai ne kas. Tinkamai, .t.y pilnai ir normaliai veikė tik su Sigma 35/1,4A. Bet aš jau turėjau Sony 35/1,8 OSS tai kaip ir nieko naujo nepridėjo. Kaip paskui paskaičiau - todėl, kad a6000 neturi fazinio fokusavimo (ar nenaudoja per adapterį). Kam aš apie tai rašau? Nes gerų forumiečių dėka radau, kas gali man skirti pusvalandį savo laiko ir pasibandyti A7RII. Sony A7RII. Taigi, nusinešiau savo kuprinę su objektyvais ir tamsų rudens vakarą (berods) pabandžiau kaip A7RII+MC-11 veikia su mano turimais objektyvais. Valio! Veikia. Tačiau tik tiek. T.y. fokusuoja, bet greitis ir riba kai nefokusuoja visiškai neatitinka to, kaip tie patys objektyvai elgiasi ant 5D3. Išvada - A7RII gerai veiks tik su Sony objektyvais. Taigi tokiu būdu atkrito A7RII. Liko A7RIII.

Taip prasitampiau su apmąstymais beveik metus. Kol forume neišlindo vieno fotografo A7RIII apžvalga, įspūdžiai. Buvo tikrai naudinga, nes žmogus jau gana ilgai prafotkino su 5D4 ir pasiėmė A7RIII pasibandyti. Jam patiko. Taigi jau taupiau pinigus, skaičiavau, ką čia pardavus, kad tas brangus hobis liktų neminusinis.

EOS R

Kol galvojau - Canon paskelbė apie EOS R.

Aišku pirmos apžvalgos ir riksmai apie tai, kad nėra džoistiko, viena kortelė (kuri vienam iš pristatyme buvusių blogerių dar ėmė ir užlinko), kažkoks neaiškus valdymo ratukas. Vienžo, pagal apžvalgas nebuvo nieko gero. O tada - FotoFoto paskelbė, kad bus EOS R pristatymas publikai. Kur galima bus pamaigyti, pabandyti daiktą gyvai (turėjo kelis R).

Praktiškai tą pačią savaitę buvo suplanuotas ir anksčiau minėto fotografo (kuris už Canon nugaros pradėjo flirtuoti Sony) Sony remiamas seminaras, kurio metu buvo žadama, kad galima bus išbandyti visus turimus Sony fotikus.

Pristatymas. Canon

Taigi pradėsiu nuo EOS R (nes į jo pristatymą nuėjau pirmiausiai). Pristatymas vyko pakankamai paprastu formatu. Suomiai (kur Canon lietuviški ambasadoriai? Alio, Canon?) papasakojo kuo skiriasi mirroless nuo DSLR. Man kaip jau viską išsinagrinėjusiam įdomu labai nebuvo. Kito suomio įspūdžiai apie patį fotiką jau buvo įdomiau, tuo labiau, kad žmogus su juo ir vestuvėse pafotkino. Kas įstrigo iš jo pasakojimo - EOS R senus EF objektyvus naudoja net geriau nei DSLR. Tikslesnis fokusas. Tačiau prie valdymo reikėjo šiek tiek laiko priprasti. Suomio žodžiais - apie savaitę.

Po pasakojimų ir nuotraukų rodymų (kurios tik šiaip kaip iliustracija, nes visi žinom, kad sudėjus šalia neatskirtų niekas su kuo fotkinta) perėjom prie kitame kambaryje įrengtos įmprovizuotos studijos.

Kambarys - rūsyje. Taigi natūralios šviesos - apvalus nulis. Matyt Canon buvo labai tikri fokusavimo gebėjimais prie tokio apšvietimo. Tiesą sakant - jie neklydo. Platintojai demonstratyviai pridarė kambario duris ir paliko kokių 10cm plyšį su šviesa iš koridoriaus. Visi kas pasibandė fokusuoti - suprato, kad bent jau su 50/1.2 EOS R toks apšvietimas visiškai pakankamas ir be papildomo pašvietimo nuo fotiko. Kadangi leido naudoti savo korteles, paskui namie pažiūrėjau, kad 50/1,2 yra žiauriai aštrus, o fotkinau be blico paleidėjo, tiesiog su esama B1(?) modeliavimo šviesa kaip šaltiniu.

Paėmęs į rankas tą EOS R pirmas kelias sekundes žiūrėjau kaip ožys į naujus vartus. Supratau tik tai, kad moku paspaust mygtuką. Daugiau nieko :) EOS M prieš tai neturėjau, o nuo 5D3 valdymas skiriasi juntamai (meniu - praktiškai niekuo). Tiek "nieko" nesupratau, kad neradau nei kaip ISO pakeist, nei perjungti Servo į OneShot.. vienžo blogai. Paklausiau suomio, parodė kas ir kaip. Pagalvojau, nu nafik.. su sony a6000 buvo paprasčiau:).

Palaipsniui, per kokias 20 minučių (fotikų buvo pakankamai, kad jį tiek išlaikyčiau) pradėjau gaudytis. Pradžioj teko perlipti per save, kad daug kas greičiau ir paprasčiau ir suprantamiau pasidaro per touchscreeną nei per mygtukus. Tamsoje fokusavo gerai, triukšmai valdomi. Kas labai teigiamai nustebino - EVF. Kai tik pažiūrėjau - supratau, kad a6000 "telikas" visiškas šlamštas palyginus su tuo, kas yra pas EOS R. Tiek ryškumo, tiek vaizdo tolygumo (refresh rate) prasme. Na ir, nežiūrint į tai, kad jau vieną mirrorless turėjau - tas EOS R EVF tamsoje pasirodė labai naudingas. Kartu buvau pasiėmęs ir 5D3, tai valdymas aišku jo tuo metu man buvo greitesnis, bet OVF iškart pasirodė prieštvaninis daiktas..

Rezultate - fotiku buvau visai patenkintas ir laukiau sekmadienio seminaro su Sony, kad galėčiau palyginti ir gal iki Kalėdų pasidovanoti sau vieną ar kitą.

Pristatymas. Sony

Neminėsiu visų prezentacijos punktų, kur giriamas buvo Sony vs Canon. Nes realiai daugumau punktų ten buvo mirrorless vs DSLR. O kadangi čiupinėjusių Canon mirrorless (EOS R) tame seminare buvo labai nedaug (gal net tik aš vienas), tai tokie palyginimai visiems praėjo, visi privalumus "suvalgė nekramtę". Jei ką - galėsiu prasiplėst :)

Prezentacijos metu išsibandžiau A7, A7S, A7RII, A7RIII, A7III. Pastarasis šiaip buvo mano pagrindinis taikinys, nes A7RIII jau buvo brangokas.

Įspūdžiai buvo dvejopi. A7x nei dydis, nei valdymas labai nesiskyrė nuo man jau įprasto a6000. Jei dėl valdymo - tai tik pliusas, dėl dydžio - nustebino neigiamai. Tuo labiau kad tik prieš kelias dienas rankose laikyto ir "prilipusio" EOS R rankos nepamiršo. Su a6000 mažumas yra pliusas. Nes ir objektyvai maži ir pats fotikas yra tokia "advanced" muilinė. O kai uždedi 50/1,4, 85/1,4 ar 70-200/4 tai A7x rankoje pasidaro labai nepatogus, mažasis pirštas bando kabintis, bet nėra kur ir jis apsiverkia vietoj. Turėkit galvoj, kad mano rankos yra tikrai prie mažėsnių. Taigi ergonomika nuvylė.

Toliau - paėmiau savo MC-11 ir pradėjau dėlioti savo objektyvus. Nepaklusnus (ant 5D3) Sigma 50/1,4. šį kartą skirtingai nei per tą "naktinį" bandymą su MC-11 fokusavo gerai. Matyt šviesos trūkumas tą kartą padarė savo. Pasibandžiau ir gimtuosius objektyvus bet kažkokio ypatingo skirtumo tarp to, kaip veikia su ir be adapteriu - nepastebėjau. Aišku nebuvo labai dinamiško veiksmo, o ir šviesos buvo pakankamai. Tiesa A7III pasirodė, kad lagino fotografuojant (lyginant su A7RIII). Gal koks nustatymas antiflicker ar electronic-first-curtain ar pan. bet jautėsi, kad fotografuoja ne iškart nuspaudus, o tik po tam tikro lago. Kadangi esu šiek tiek susiduręs su MIDI klaviatūrom ir paspaudimo-garso lagu - tai lagino daugmaž apie 40-60ms kas yra daug.

Grįžęs namo palyginau failus. A7RII ir A7RIII failų neatskirčiau. Bet fokusuojant akis A7RIII visgi gaudė geriau. A7III nuo A7RIII jau skyrėsi ir tai sužaidė vėlgi Sony nenaudai. Supratau, kad jei noriu geresnio fotiko - kelias tik į A7RIII.

Sprendimas

Tuo momentu apsiprendęs dar aiškiai nebuvau ir pradėjau lyginti kainas komplektų. MC-11 jau turėjau, tai EOS R kainą didino adapteris. Bet net ir su juo jis buvo pigesnis.. Tačiau nugalėjo ne kainos skirtumas, o tai, kad rankoje EOS R buvo patogesnis ir žinojau, kad su juo pirkiniai ir pasibaigs. Sony atveju tektų ieškoti papildomų akumų, kroviklio, blykstės. Galiausiai galvojau, kad pagalvosiu (:D) dar kurį laiką, kol Lietuvoje atsiras EOS-R control adapteris su žiedu. Deja, pasirodė, kad jis jau yra. Pardavėjai turėjo ir fotiką ir adapterį vietoje. Taigi realiai praėjus kelioms dienoms po seminarų ir pristatymų apsisprendžiau ir vakare užsukau pasiimti EOS R.

Įspūdžiai

Dabar, po poros (ramių) fotosesijų ir vieno paveiklo "kopijavimo" bei begalinių katino fotkinimo galiu apibendrinti :) Daugumoje atveju lyginimas (-esnis) yra su 5D3.

  • EVF ir touchscreen yra jėga.
  • Touch su kaupu kompensuoja ir pagerina valdymą viskam, kas yra daroma atitraukus akį nuo ieškiklio.
  • Touscreenas veikia su odinėm pirštinėm :) Reikia tik perjungti jautrumą į "sensitive"
  • Rankoje guli puikiai, tikrai ne blogiau nei 5D3, gal net ir geriau
  • Fokusavimas - tikslesnis, greitesnis, sekimas "kibesnis". Fokusuoja ir prie tokio apšvietimo, kur 5D3 jau "medžioja" ir tiesą sakant nelabai kas matosi per OVF.
  • Veiksmą gaudo ne blogiau nei 5D3. Fotkinau kambaryje su balionu žaidžiančius žmones (tame tarpe ir judrią 5-metę). Su Sigma 35/1.4 tinkamų kadrų buvo tikrai daugiau nei tikėčiausi iš 5D3. Plius stebėjimas per EVF irgi patogesnis tokiais atvejais.
  • Kas dar patiko, kad įjungus blykstę Ekspozicijos simuliacija išsijungia, o išjungus blykstę - grįžta atgal. Tai visiškai ramia galva galima junginėti pirmyn atgal
  • Baltos spalvos balanso dabar yra DU variantai: baltos spalvos, ar aplinkos prioritetas (White/Ambience priority). Pirmu atveju aparatas būtinai kažką kadre prives prie baltos spalvos. Antru - aparatas nesistengia visiškai "teisingai" nustatyti WB, o palieka šiek tiek natūralaus atspalvio "aplinkos" nuotaikai išsaugoti. Vėl gi, smulkmena, bet maloni.
  • EVF - su juo matosi daugiau nei plika akimi, kai apšvietimas blogas :) Iliustracijai, kad matosi per EVF kai kambaryje apšvietimo yra tik monitoriaus ekranas už 5 metrų nuo lentynos (exif info pridėjau, kad galėtumėt tą patį apšvietimo lygį pasibandyti).

EXIF info: 1/4s, F1.4, iso 25600

Fv režimas

Šitas daiktas reikalauja atskiro punkto :D Jei kas sako, kad Canon nekuria nieko naujo - tai aš noriu pastebėti, kad yra subtiliai geras atnaujinimas :) Fv režimas.. kas tai per daiktas? Tai toks režimas, kuriame iš pradžių viskas yra AUTO (ekrane "pabraukta"). Tačiau galiniu ratuku pasirinkus bet kurį nustatymą (Užraktas, Diafragma, Ekspokorekcija, ISO) priekiniu ratuku gali tą nustatymą pakeisti į kokį norį. Kiti lieka auto. Tada pasirenki kitą nustatymą - ir jį gali pasirinkti. Kas liko nenustatyta - yra AUTO. O dabar - dėmesio. Vienu mygtuku (default - aukštyn) pasirinktas parametras grįžtą į AUTO. Vienu kitu mygtuku (default - žemyn) visi parametrai grįžta į AUTO. 

Patikėkit, tai yra toks gėris, kad aš jokių kitų režimų ir nenaudoju :) O dar "Control" ratuku bet kada galima pasikeisti ekspoziciją. Fv - superinė inovacija, apie kurią nepelnytai yra tylima!

Pabaigai

O šita, kaip "plet" be džoistiko fokusuot? Labai paprastai :D Žiūrint per EVF galima nustatyti kuri zona touchekrane liks jautri fokusavimo taško parinkimui. Pilnas ekranas? Prašom. Viršutinis kairysis ketvirtis? Prašom. Dešinysis apatinis? Žinoma. O galima pusę ekrano? Galima. Jums kurią, kairę, dešinę, viršutinę ar apatinę pusę? Na, supratot. Beje pasirinkti galima ir tai, kaip ekrane taškas judės, ar "relative" - t.y. kaip pelę ekrane. Ar "absolute" - taip kaip Wacom planšetės pvz. Aš nusistačiau viršutinį dešinį kampa ir "relative". Jau minėjau, kad galima ir su pirštinėm tai sureguliuoti. Beje, defaultinis variantas su "crosspadu" yra per lėtas. Visi, kiek teko skaityti EOS R forume renkasi per touch. :)

Tai va.. Ilgai ruošiausi, kol susiruošiau viską parašyti. Tekstas greičiausiai dar bus pildomas. Bet kol kas užteks :)

P.S. Vyšnaite ant torto. Netrukus po to, kai nusipirkau EOS R su "Control" adapteriu, į mano kaip CPS nario emailą įkrito pasiūlymas atgauti 200€ (cashback) už "control" adapterį. Tai laukiu, kol įkris :)


*5D Mark IV. Toliau tekste minimi 5D3, 5D2 atitinkamai yra 5D Mark III ir 5D Mark II.

Pradėsiu nuo to, kad tai ne pirmas mano tekstas apie fotografiją namuose. Priešingai, nei ankstesniame, akcentuosiu ne tai, kuo fotosesija namuose gali būti įdomi modeliui. Vienaip ar kitaip, aš juk fotografuoju ne tik tam, kad įtikčiau modeliui, žiūrovui bet ir sau. Taigi šį kartą, kodėl man patinka fotografuoti namuose ar kitose erdvėse, bet ne studijoje.

Studija - pavaldi fotografui

Fotografuoti studijoje nėra blogai. Turėti visiškai paklusnias šviesas, gražią, tuščią erdvę ir idealią ar idealiai neidealią sieną už nugaros yra gerai. Problema ta, kad gal net per gerai. Kai šviesos tau pilnai pavaldžios, ypač jei jos yra tos pačios ir toje pačioje studijoje anksčiau ar vėliau susirandi tą saugų variantą. Variantą, kuris gražus, saugus, tinka ir patinka praktiškai visoms klientėms ir patogus daryti daug vienodai gerų nuotraukų. Daug kam šito užtenka. Kiti nebijo ir toje pačioje studijoje išverčia viską aukštyn kojom, šviečia kuo papuola, kad tik gauti kažką įdomesnio.

Butas - gyvena pats sau

Saugus ir aiškus variantas yra tai, ko tu neturi, kai eini į nematytą butą, kuris geriausiu atveju buvo matytas nuotraukose ir labiausiai tikėtina, kad be natūralios šviesos. Ta nežinomybė išlaisvina fantaziją. Vienas labai mano gerbiamas ir mėgstamas fotografas sako, kad fantazuoti verčia būtent apribojimai. O kiekviena nauja vieta - tai apribojimai. Apribojimai pirmiausiai kelia stresą (nebent esat katinas ir dievinat dėžutes!). Malonų stresą. Kodėl? Naujoje vietoje pirmiausiai pradedu ieškoti, kaip tą vietą išnaudoti, ieškau joje geriausios vietos modeliui, geriausio kampo man, gražiausios ar įdomiausios šviesos, aplinkos ir modelio santykio, žaismo ar kovos. Ties kiekvienu pavykusiu eksperimento kadru džiaugiesi kaip vaikas.

Taigi, kas tie iššūkiai? Praleisiu psichologinius iššūkius ir aprašysiu tik techninius/meninius.

Vieta

Taip, tai gali būti vienas didžiausių iššūkių. Daugumoje butų ir juose esančių miegamųjų, vonių yra tikrai ne tokio dydžio erdvės ir atstumai, kuriuos gautum net ir mažoje studijoje. Tokiose erdvėse sudėtinga ne tik rasti kur padėti modelį bet ir iš kur fotografuoti. Tradiciniai erdvę mažai iškraipantys objektyvai (50/85/105) tokiu atveju tinka tik portretams. Na, daugiausiai nuotraukoms iki pusės. Iš esmės jei tarkim nori į kadrą paimti kuo daugiau modelio - tai vietų kur gali būti modelis, o kur - fotografas skaičius gana ribotas. Saugiai - priešinguose kambario kampuose. Norit mažiau iššūkių - imkit didesnį butą. Norit daugiau - imkit dar didesnį, kur pasimesit nuo pasirinkimo ir užstrigsit pusei dienos ir dar nebūtinai būsit viską išnaudoję.

Daiktai

O kur dar į kadrą lendantys "trukdantys" savininkų ar svečiams skirti daiktai? Kai ką patrauki, kai ką paslepi išplaukusiame fone, ar šešėlyje. Visgi, kai po fotosesijos tvarkai ir 50-tą kartą matai tą pačią nuotrauką supranti, kad daiktai netrukdo. Jie padeda. Tai lyg kitas, trečias (detalių) sluoksnis. Pirmas ir antras - modelis ir fonas. Trečias sluoksnis - ant stalo palikta knyga, pasuktas šviestuvas, iš po lovos išlindęs lagaminas, virtuvėje paliktas puodelis, kavos malūnėlis. Visos detalės - arba blaško arba padeda. Nenori iššūkių su daiktais - slėpk viską. Jei pavyks.
Taip, turiu ir foną, kurį galiu atsitempti ir užtamsinti, paslėpti nereikalingas detales.

Šviesa

Tai bene smagiausias aspektas. Taip, aš pirmiausiai puolu prie lango ir fotografuoju jam esant man už nugaros, o modelis priešais. Modelis - prieš langą, o kambario giluma - praktiškai visada tamsi, net jei kambario sienos baltos **. Nes tai yra lengviausiai praktiškai bet kuriame bute gyvenanti šviesa, kuri duoda stabilų rezultatą. Atsiminkit šitą, kai darysit selfius. Vienaip ar kitaip pirmiausiai reikia rezultato, be jo modeliai neatsiras. Tada panaudoju dar vieną lengvą būdą - įstumti modelį iškart už lango kampo. Ten šviesa silpnesnė, minkštesnė***, bet vis dar turi 3D efektą, kurį gali kontroliuoti stumdant modelį į gilumą ar pritempiant arčiau lango. Viskas, saugius kadrus padarėm, toliau lieka begalė laiko eksperimentuoti. Eksperimentams galima naudoti atspindžius, durelių stiklus, išsklaidyti šviesą dienine užuolaida, ar iš naktinių padaryti šviesos pluoštą ir stebėti kaip ant modelio ir aplinkos kinta šviesa. Modelis dažniausiai šio etapo gali ir nepastebėti. Tik nenuorama fotografas laksto iš vieno kampo į kitą, stumdo užuolaidas, stumdo modelį iš šviesos į tamsą ir iš tamsos į šviesą. Galit tai vertinti kaip telefono sukiojimą aplink save kai darot selfius. Tik telefonas su tikru, o ne dirbtiniu intelektu ir dar patarimus dalina (kažkada pasieks telefonai ir tai).
Taip, praktiškai į bet kurią vietą aš atsitempiu ir savo šviesas. Jos skirtos tam antram etapui po saugių nuotraukų prie lango :)

Tikiuosi, kad dabar jau aišku kas visgi mane traukia fotografuoti namuose.

Iššūkis ir rezultatas. Iššūkis naujoje nepažįstamoje vietoje, kuri neretam modeliui atrodo niekam tikusi, gauti rezultatą, po kurio modelis tiesiog didelėmis akimis pasakytų "nesitikėjau, kad namuose galima padaryti tokių gražių ir kokybiškų nuotraukų"****

P.S. neteigiu, kad esu Vietos, Šviesos ir Daiktų (Istorijos, Siužeto ir kitų sluoksnių) guru. Aš mokausi. Vaikštau į seminarus, skaitau, žiūriu filmukus. Tačiau svarbiausia yra ne tai. Svarbiausia - daug fotografuoti. Štai čia ir įdedu siūlymą ir prašymą leisti man fotografuoti Jus namuose :)
Rašykit laiškus
Neįpareigojanti registracija čia: goo.gl/gTzNV5
Nuotraukos random.lt su tagu "namuose"

** Atvirkštinių kvadratų taisyklė / Inverse square law - šviesos intensyvumas atvirkščiai proporcingas atstumo iki šviesos šaltinio kvadratui. Paprastai tariant - dvigubai toliau nuo šviesos esantis objektas gauna keturi kartus mažiau šviesos, tris kartus toliau - devynis kartus mažiau ir t.t.

*** minkšta šviesa - kuri duoda švelnius perėjimus tarp šešėlio ir apšviestos vietos

**** tikras atsiliepimas, kokios buvo tuo metu modelio akys - nežinau :)

RAW failai, ir kodėl fotografai nenori jų duoti

Dažnai tenka išgirsti, kad vieno ar kito fotografo klientai prašo "visų nuotraukų" arba ir RAW failų. Čia pabandysiu tiek padėti tiems, kurie prašo nuotraukų suprasti fotografus.

Taigi, kodėl fotografai neduoda visų nuotraukų?

Atranka kaip kūrybos dalis

Nuotraukų atranka - pakankamai daug laiko atimantis procesas, kurio metu: išmetamos techniškai netinkamos (peršviestos, nesufokusuotos) nuotraukos, neestetiški vaizdai (kalbantis žmogus su perkreiptu veidu), iš kelių serijos nuotraukų atrenkama geriausia, geriausios. Fotografai nuotraukų skaičiaus paprastai neskaičiuoja. Jei skaičiuotų - tai pleškintų 5-20 kadrų per sekundę (priklausomai nuo fotoaparato galimybių) ir štai - 5-20 beveik visiškai vienodų nuotraukų.

"Mes norim visų nuotraukų, nes mačiau gerų nuotraukų per fotosesija, bet jų kažkodėl neatidavėt"

Kai kurios nuotraukos, kurios gal atrodė gerai mažame aparato ekrane gali būti techniškai netobulos. Tai nėra kliento kaltė, tačiau tos nuotraukos, nors jų ir bus daugiau, tikrai nesuteiks klientams džiaugsmo. Fotografas saugo jūsų savimeilę :)

Retušavimas, apdorojimas - taip pat kūrybos dalis

"Mums nereikia tvarkyti, mes galim pasitvarkyti patys"

Labai dažnai fotografuojama yra taip, kad būtų kuo daugiau "mėsos" RAW faile, taigi nuotraukos aparate neatspindi fotografo galutinės vizijos ir yra tik žalia medžiaga. Vargu ar norėtumėte žiūrėti filmo darbinę kopiją (google:workprint). RAW failai savyje turi žymiai didesnes apdorojimo galimybes nei jpeg (taigi ir nusivažiuoti yra vietos per akis). Apdorojimas yra lygiai toks pat kūrybinis procesas kaip ir pats fotografavimas.

"Visi fotografai duoda, nežinau kodėl jūs neduodat"

Pirmiausiai - ne visi. Antra - jei duoda vieni, nereiškia, kad duos kiti (kad lengviau suprastumėte, pamėginkite tai ką jums leidžia vyras/žmona pakartoti su mažai pažįstamu vyru/moterimi). Trečia - dažniausiai nuotraukas atiduoda mėgėjai, kurie, neretai neturėdami patirties atrinkti kurios nuotraukos geros, įgūdžių, noro ar laiko joms tvarkyti (arba fotografuoja jpeg) atiduoda visas nuotraukas su viltimi, kad klientas taip bus patenkintas o gal dar kažkas padarys už juos geriau.

Pabaigai

Patyrusio IR gero fotografo darbo rezultatas priklauso nuo gebėjimo nufotografuoti, gebėjimo atrinkti ir gebėjimo retušuoti. Visa tai yra proceso dalis į kurį paprastai galima įleisti tik labiau nei fotografas atitinkamuose etapuose patyrusius pagalbininkus. Jei manote, kad galite atrinkti ir retušuoti geriau - vadinasi pasirinkote sau per prastą fotografą :) Juk net draugės telefonu nufotografuotas nuotraukas "pracenzūruojate" nes neduok dieve, jei jį įdės netinkamą nuotrauką į instagramą ir dar užtagins..

O visgi

Nėra taip, kad "neduosiu RAW yra 100% taisyklė.

Kada visos / RAW nuotraukos gali būti atiduodamos*?

  • Kai užsakovas pats yra retušuotojas arba gali sau leisti samdyti prof. retušuotojus ir fotografas tuo tiki
  • Kai svarbu yra nuotraukų pateikimo greitis - sporto fotografai paprastai pateikia tik jpeg ir duoda visus be atrankos, nes neturi tam laiko. Už juos atranką padaro sporto portalų redaktoriai.
  • Kai fotografas pasitiki tuo, kam atiduos nuotraukas. Pasitiki, kad nuotraukos nebus "iškreiptai apdorotos" ir vėliau viešinamos su "nuotraukos autorius: fotografas"
  • Kai failai skirti "varžyboms" ar pasitikrinimui, kaip tą pačią nuotrauką mato kiti fotografai :)
  • Kai dėl to yra iš anksto, dar fotografo atrankos metu, susitariama ("mums reikės visų RAW" po to, kai fotografas jau nebegali atsisakyti fotografuoti, netinka)

*Sąrašas nėra baigtinis, bet esmė ta pati.


Jei prašote RAW visais kitais nei išvardintais atvejais - tai greičiausiai nepasitikite fotografo sugebėjimais ir teigiate, kad galite geriau. Mėgėjai tam pasiruošę ir gal net neįsižeis. Pabandykite restorane paprašyti patiekalo šefo pasirinkimu, o kai atneš - paragaukite ir paprašykite druskos ar kečupo atnešti :)

Greičiausiai nesuklysiu, kad išgirdusi žodį fotosesija įsivaizduoji didelę fotostudiją, pilną blyksinčių šviesų, aplink lakstančius asistentus ir TAS nuotraukas. Nuotraukas baltame, juodame, pilkame fone, kurios visai nepanašios į tas, kurias merginos moka pasidaryti pačios savo namuose. Jokių pašalinių detalių fone, idealiai be šešėlių apšviestas veidas. O ko daugiau reikia? Tokia fotosesija gali atrodyti tobulumo viršūne. Juk tai "studija".

O fotosesija namuose? Ką įsivaizduoji? Vakarėlio įkarštyje po eilinės taurės suorganizuotą "fotosesiją"? Su ta pačia telefono priekine kamera. Geresniu atveju tuo veidrodiniu aparatu, kuris buvo nupirktas, nes turi daug mygtukų ir teoriškai "daro geras nuotraukas". O faktiškai gaunasi, kad nesigauna su tuo fotoaparatu padaryti gerų nuotraukų namuose. Reiškia - kalti namai ir reikia eiti "į studiją".

Tikrai nenoriu nuvertinti studijoje daromų nuotraukų.:) Reikia žinoti pas ką eiti. Problema yra ta, kad studijos nuotraukos neretai visiškai nepelnytai idealizuojamos.

Žmonių fotografijoje, portretinėje fotografija vieta yra svarbi tiek, kiek ji gali suteikti kontekstą žmogaus istorijai. Nebandau teigti, kad namuose darytos nuotraukos yra geresnės nei studijoje. Kiekvienam atvejui yra skirtingi poreikiai. Jei norite ryškios išgrynintos ir gana šaltos fotosesijos - tuomet drąsiai rinkitės studiją. Tačiau jei norite įdomesnės, natūralesnės, šiltos nuotraukos su istorija už kadro - rinkitės fotosesiją namuose.

Pagrindinis atsikalbinėjimas yra neapibrėžtas "mano namai netinka".

Mano namai labai paprasti. Puiku. Vadinasi namai jie neužgoš žmogaus. Tai nebus prabangaus interjero dominavimo fotosesija su žmogumi kaip aksesuaru. Juk vis dar fotografuojame žmogų?

Mano namai perkrauti. Priešinga situacija. O kuo perkrauti? Tuo, ką susikūrėte patys, tuo, kas kuria Jūsų namų jaukumą ir suteikia namams savitumą, charakterį. Tos detalės yra artimos jums, kaip namų šeimininkui. Tie namai - tai tokia pat dalis jūsų kaip ir tas mylimas megztukas.

Namuose mažai vietos. Vieta yra santykinis dydis. Žinoma, fizikos neapgausi ir 3x3 kambaryje nenufotografuosi pilnu ūgiu be iškraipymų. Tiesą sakant fizikai padės fizika - atsineškite veidrodį, fotografuokite per jį ir gausite tą patį rezultatą kaip ir dvigubai didesniame kambaryje. Bet tai - technika. Maži namai paprastai yra jaukesni. Fotografas ir jo fotografuojamas asmuo yra arčiau. Todėl tas ryšys, kuris yra būtinas portretams turi žymiai daugiau šansų užsimegzti sėdint ant vienos sofos ir pasakojant istorijas, nei studijoje, kurioje fotografas priverstas kalbėti garsiai, kad modelis išgirstų.

Namai tamsūs. O, šitas man labiausiai patinka! Jei nežinojote - daugiau nei pusė studijų tada, kai išjungiamos šviesos net vidurdienį paskęsta tamsoje. Ypač tai liečia tas "amatininkų" studijas kurie retai naudoja taip vadinamas "dienos šviesos" studijas, kurias labai mėgsta amatininkų priešingybė - menininkai. Fotografas juk tam ir yra, kad pasirūpintų ir kūrybiškai pasinaudotų tiek esama ar atsinešta dirbtine ar natūralia šviesa. Dabartiniai fotoaparatai leidžia daryti priimtinos meninei portretinei fotografijai (ir ne tik) kokybės nuotraukas netgi aptemusią gruodžio vidurio popietę. Taip, prie mažesnio natūralaus apšvietimo reklaminių rėkiančių "fiašn" nuotraukų negausi. Kita vertus jei labai reikia - tos pačios blykstės, kurios yra studijoje nesunkiai atkeliauja ir į namus. Tada bus tos šviesos tiek, kad teks užsimerkti.

Pabaigai. Jei Jūs neturite savo sukurtų namų, arba negalite išvaryti namiškių lauk - šiuolaikiniame pasaulyje egzistuoja toks paprastas dalykas kaip butų nuoma vienai dienai. O kodėl gi ne? Galite pasirinkti, kokie šiandien bus tie "Jūsų" namai :)

Taigi - koks Jūsų pasiteisinimas nesifotografuoti namuose? Gal jau laikas atidaryti savo namų duris?

tekstai
View tekstai by [[kategorija|category|]]
patarimai
fotosesijos
mintys
sensual
portretas
nemokama fotosesija
View tekstai by žymė
#fotosesija
#erotinė fotosesija
#asmeninė fotosesija
#fotografas
#namuose
#nemokama fotosesija
#tfp
#a7 iii
#a7r iii
#atsakymai
#canon
#eos r
#implied nude
#klausimai
#kūryba
#leidimas naudoti atvaizdą
#meninis nuogumas
#model
#nuotraukos
#portretas
EOS R. Kodėl pasirinkau Canon, o ne Sony?
Kodel man patinka fotografuoti namuose
RAW failai, ir kodėl fotografai nenori jų duoti
Fotosesija namuose?