Pradėsiu nuo to, kad tai ne pirmas mano tekstas apie fotografiją namuose. Priešingai, nei ankstesniame, akcentuosiu ne tai, kuo fotosesija namuose gali būti įdomi modeliui. Vienaip ar kitaip, aš juk fotografuoju ne tik tam, kad įtikčiau modeliui, žiūrovui bet ir sau. Taigi šį kartą, kodėl man patinka fotografuoti namuose ar kitose erdvėse, bet ne studijoje.
Studija - pavaldi fotografui
Fotografuoti studijoje nėra blogai. Turėti visiškai paklusnias šviesas, gražią, tuščią erdvę ir idealią ar idealiai neidealią sieną už nugaros yra gerai. Problema ta, kad gal net per gerai. Kai šviesos tau pilnai pavaldžios, ypač jei jos yra tos pačios ir toje pačioje studijoje anksčiau ar vėliau susirandi tą saugų variantą. Variantą, kuris gražus, saugus, tinka ir patinka praktiškai visoms klientėms ir patogus daryti daug vienodai gerų nuotraukų. Daug kam šito užtenka. Kiti nebijo ir toje pačioje studijoje išverčia viską aukštyn kojom, šviečia kuo papuola, kad tik gauti kažką įdomesnio.
Butas - gyvena pats sau
Saugus ir aiškus variantas yra tai, ko tu neturi, kai eini į nematytą butą, kuris geriausiu atveju buvo matytas nuotraukose ir labiausiai tikėtina, kad be natūralios šviesos. Ta nežinomybė išlaisvina fantaziją. Vienas labai mano gerbiamas ir mėgstamas fotografas sako, kad fantazuoti verčia būtent apribojimai. O kiekviena nauja vieta - tai apribojimai. Apribojimai pirmiausiai kelia stresą (nebent esat katinas ir dievinat dėžutes!). Malonų stresą. Kodėl? Naujoje vietoje pirmiausiai pradedu ieškoti, kaip tą vietą išnaudoti, ieškau joje geriausios vietos modeliui, geriausio kampo man, gražiausios ar įdomiausios šviesos, aplinkos ir modelio santykio, žaismo ar kovos. Ties kiekvienu pavykusiu eksperimento kadru džiaugiesi kaip vaikas.
Taigi, kas tie iššūkiai? Praleisiu psichologinius iššūkius ir aprašysiu tik techninius/meninius.
Vieta
Taip, tai gali būti vienas didžiausių iššūkių. Daugumoje butų ir juose esančių miegamųjų, vonių yra tikrai ne tokio dydžio erdvės ir atstumai, kuriuos gautum net ir mažoje studijoje. Tokiose erdvėse sudėtinga ne tik rasti kur padėti modelį bet ir iš kur fotografuoti. Tradiciniai erdvę mažai iškraipantys objektyvai (50/85/105) tokiu atveju tinka tik portretams. Na, daugiausiai nuotraukoms iki pusės. Iš esmės jei tarkim nori į kadrą paimti kuo daugiau modelio - tai vietų kur gali būti modelis, o kur - fotografas skaičius gana ribotas. Saugiai - priešinguose kambario kampuose. Norit mažiau iššūkių - imkit didesnį butą. Norit daugiau - imkit dar didesnį, kur pasimesit nuo pasirinkimo ir užstrigsit pusei dienos ir dar nebūtinai būsit viską išnaudoję.
Daiktai
O kur dar į kadrą lendantys "trukdantys" savininkų ar svečiams skirti daiktai? Kai ką patrauki, kai ką paslepi išplaukusiame fone, ar šešėlyje. Visgi, kai po fotosesijos tvarkai ir 50-tą kartą matai tą pačią nuotrauką supranti, kad daiktai netrukdo. Jie padeda. Tai lyg kitas, trečias (detalių) sluoksnis. Pirmas ir antras - modelis ir fonas. Trečias sluoksnis - ant stalo palikta knyga, pasuktas šviestuvas, iš po lovos išlindęs lagaminas, virtuvėje paliktas puodelis, kavos malūnėlis. Visos detalės - arba blaško arba padeda. Nenori iššūkių su daiktais - slėpk viską. Jei pavyks. Taip, turiu ir foną, kurį galiu atsitempti ir užtamsinti, paslėpti nereikalingas detales.
Šviesa
Tai bene smagiausias aspektas. Taip, aš pirmiausiai puolu prie lango ir fotografuoju jam esant man už nugaros, o modelis priešais. Modelis - prieš langą, o kambario giluma - praktiškai visada tamsi, net jei kambario sienos baltos **. Nes tai yra lengviausiai praktiškai bet kuriame bute gyvenanti šviesa, kuri duoda stabilų rezultatą. Atsiminkit šitą, kai darysit selfius. Vienaip ar kitaip pirmiausiai reikia rezultato, be jo modeliai neatsiras. Tada panaudoju dar vieną lengvą būdą - įstumti modelį iškart už lango kampo. Ten šviesa silpnesnė, minkštesnė***, bet vis dar turi 3D efektą, kurį gali kontroliuoti stumdant modelį į gilumą ar pritempiant arčiau lango. Viskas, saugius kadrus padarėm, toliau lieka begalė laiko eksperimentuoti. Eksperimentams galima naudoti atspindžius, durelių stiklus, išsklaidyti šviesą dienine užuolaida, ar iš naktinių padaryti šviesos pluoštą ir stebėti kaip ant modelio ir aplinkos kinta šviesa. Modelis dažniausiai šio etapo gali ir nepastebėti. Tik nenuorama fotografas laksto iš vieno kampo į kitą, stumdo užuolaidas, stumdo modelį iš šviesos į tamsą ir iš tamsos į šviesą. Galit tai vertinti kaip telefono sukiojimą aplink save kai darot selfius. Tik telefonas su tikru, o ne dirbtiniu intelektu ir dar patarimus dalina (kažkada pasieks telefonai ir tai). Taip, praktiškai į bet kurią vietą aš atsitempiu ir savo šviesas. Jos skirtos tam antram etapui po saugių nuotraukų prie lango :)
Tikiuosi, kad dabar jau aišku kas visgi mane traukia fotografuoti namuose.
Iššūkis ir rezultatas. Iššūkis naujoje nepažįstamoje vietoje, kuri neretam modeliui atrodo niekam tikusi, gauti rezultatą, po kurio modelis tiesiog didelėmis akimis pasakytų "nesitikėjau, kad namuose galima padaryti tokių gražių ir kokybiškų nuotraukų"****
** Atvirkštinių kvadratų taisyklė / Inverse square law - šviesos intensyvumas atvirkščiai proporcingas atstumo iki šviesos šaltinio kvadratui. Paprastai tariant - dvigubai toliau nuo šviesos esantis objektas gauna keturi kartus mažiau šviesos, tris kartus toliau - devynis kartus mažiau ir t.t.
*** minkšta šviesa - kuri duoda švelnius perėjimus tarp šešėlio ir apšviestos vietos
**** tikras atsiliepimas, kokios buvo tuo metu modelio akys - nežinau :)
Greičiausiai nesuklysiu, kad išgirdusi žodį fotosesija įsivaizduoji didelę fotostudiją, pilną blyksinčių šviesų, aplink lakstančius asistentus ir TAS nuotraukas. Nuotraukas baltame, juodame, pilkame fone, kurios visai nepanašios į tas, kurias merginos moka pasidaryti pačios savo namuose. Jokių pašalinių detalių fone, idealiai be šešėlių apšviestas veidas. O ko daugiau reikia?
Tokia fotosesija gali atrodyti tobulumo viršūne. Juk tai "studija".
O fotosesija namuose? Ką įsivaizduoji? Vakarėlio įkarštyje po eilinės taurės suorganizuotą "fotosesiją"? Su ta pačia telefono priekine kamera. Geresniu atveju tuo veidrodiniu aparatu, kuris buvo nupirktas, nes turi daug mygtukų ir teoriškai "daro geras nuotraukas". O faktiškai gaunasi, kad nesigauna su tuo fotoaparatu padaryti gerų nuotraukų namuose. Reiškia - kalti namai ir reikia eiti "į studiją".
Tikrai nenoriu nuvertinti studijoje daromų nuotraukų.:) Reikia žinoti pas ką eiti. Problema yra ta, kad studijos nuotraukos neretai visiškai nepelnytai idealizuojamos.
Žmonių fotografijoje, portretinėje fotografija vieta yra svarbi tiek, kiek ji gali suteikti kontekstą žmogaus istorijai.
Nebandau teigti, kad namuose darytos nuotraukos yra geresnės nei studijoje. Kiekvienam atvejui yra skirtingi poreikiai. Jei norite ryškios išgrynintos ir gana šaltos fotosesijos - tuomet drąsiai rinkitės studiją.
Tačiau jei norite įdomesnės, natūralesnės, šiltos nuotraukos su istorija už kadro - rinkitės fotosesiją namuose.
Pagrindinis atsikalbinėjimas yra neapibrėžtas "mano namai netinka".
Mano namai labai paprasti. Puiku. Vadinasi namai jie neužgoš žmogaus. Tai nebus prabangaus interjero dominavimo fotosesija su žmogumi kaip aksesuaru. Juk vis dar fotografuojame žmogų?
Mano namai perkrauti. Priešinga situacija. O kuo perkrauti? Tuo, ką susikūrėte patys, tuo, kas kuria Jūsų namų jaukumą ir suteikia namams savitumą, charakterį. Tos detalės yra artimos jums, kaip namų šeimininkui. Tie namai - tai tokia pat dalis jūsų kaip ir tas mylimas megztukas.
Namuose mažai vietos. Vieta yra santykinis dydis. Žinoma, fizikos neapgausi ir 3x3 kambaryje nenufotografuosi pilnu ūgiu be iškraipymų. Tiesą sakant fizikai padės fizika - atsineškite veidrodį, fotografuokite per jį ir gausite tą patį rezultatą kaip ir dvigubai didesniame kambaryje. Bet tai - technika. Maži namai paprastai yra jaukesni. Fotografas ir jo fotografuojamas asmuo yra arčiau. Todėl tas ryšys, kuris yra būtinas portretams turi žymiai daugiau šansų užsimegzti sėdint ant vienos sofos ir pasakojant istorijas, nei studijoje, kurioje fotografas priverstas kalbėti garsiai, kad modelis išgirstų.
Namai tamsūs. O, šitas man labiausiai patinka! Jei nežinojote - daugiau nei pusė studijų tada, kai išjungiamos šviesos net vidurdienį paskęsta tamsoje. Ypač tai liečia tas "amatininkų" studijas kurie retai naudoja taip vadinamas "dienos šviesos" studijas, kurias labai mėgsta amatininkų priešingybė - menininkai. Fotografas juk tam ir yra, kad pasirūpintų ir kūrybiškai pasinaudotų tiek esama ar atsinešta dirbtine ar natūralia šviesa. Dabartiniai fotoaparatai leidžia daryti priimtinos meninei portretinei fotografijai (ir ne tik) kokybės nuotraukas netgi aptemusią gruodžio vidurio popietę. Taip, prie mažesnio natūralaus apšvietimo reklaminių rėkiančių "fiašn" nuotraukų negausi. Kita vertus jei labai reikia - tos pačios blykstės, kurios yra studijoje nesunkiai atkeliauja ir į namus. Tada bus tos šviesos tiek, kad teks užsimerkti.
Pabaigai. Jei Jūs neturite savo sukurtų namų, arba negalite išvaryti namiškių lauk - šiuolaikiniame pasaulyje egzistuoja toks paprastas dalykas kaip butų nuoma vienai dienai. O kodėl gi ne? Galite pasirinkti, kokie šiandien bus tie "Jūsų" namai :)
Taigi - koks Jūsų pasiteisinimas nesifotografuoti namuose?
Gal jau laikas atidaryti savo namų duris?
Kalbant apie nuogumą reikėtų suprasti, kad nuogumas nėra vien apie nuogą kūną, linijas, geismą, seksualumą, patrauklumą. Taip, kartais yra, kartais - iš dalies.
Tačiau nuogumas taip pat yra ir kur kas daugiau. Tai pats tikriausias savęs supratimo testas. Gebėjimas priimti savo kūną be formato, be kritikos, be įtampos yra tam tikra prasme išlaisvinantis. Priimti savo kūną ir jį pamilti besąlygiškai - reiškia priimti save tokią, kokia esi. Nuogumas, grožis, seksualumas. Dažnai visą tai suplakame į vieną ir apgauname save, nes tai yra skirtingi sluoksniai. Sluoksniai, kurių sąveika tarpusavyje nebūtinai yra labai aiškiai prognozuojama.
Toliau - šiek tiek aiškumo apie fotosesijas, kuriose modelis lieka (beveik) be drabužių. Kada jau yra tas NUDE o kada dar ne? Kaip kalbėti ir susikalbėti.
Toliau aprašysiu kelis grynai techninius apibūdinimus ir kiek jie susiję su nuogumu.
PORTRETAS (PORTRAIT) - Kaip skamba taip ir yra. Portretinės nuotraukos - nuotraukos, kuriose modelis pilnai apsirengęs, taip, kaip galima (pakankamai) ramiai eiti gatve. MADA (FASHION) - Pilnai apsirengus, bet gali būti atvirumo priklausomai nuo aprangos (peršviečiamos detalės pvz). APATINIAI (LINGERIE) - Su apatiniais ar maudymosi apranga. Jei vengiate nuogumo, turėkite galvoje, kad kai kurie apatiniai drabužiai yra permatomi. NUMANOMAS VIRŠUTINIS NUOGUMAS (IMPLIED TOPLESS) - Nuotraukose krūtinė yra nuoga, tačiau speneliai, aureolės pridengti ranka, aplinkos ar drabužių detalėmis, šešėliu, interjero elementais ir panašiai. Turėkite galvoje, kad fotosesijos metu krūtinės nuogumo neišvengsite, o pridengimas bus tik nuotraukose. NUMANOMAS PILNAS (IMPLIED NUDE) - Nuotraukose pilnai nuoga, tačiau speneliai ir bikini zona pridengti ranka, aplinkos ar drabužių detalėmis, šešėliu, interjero elementais ir pan. Turėkite galvoje, kad fotosesijos metu pilno nuogumo neišvengsite, o pridengimas bus tik nuotraukose. VIRŠUTINIS NUOGUMAS (TOPLESS) - Matoma atvira krūtinė. MENINIS/KLASIKINIS/FIGŪROS NUDE (ARTISTIC/CLASSIC/FIGURE NUDE) - Paprastai pilnas nuogumas tame tarp ir iš priekio, tačiau pateikimas yra meninis ("skulptūrinis") ir abstraktus
EROTINĖ FOTOSESIJA. Tai kas vadinama "erotine fotosesija" su menu nebūtinai susiję, nors ir erotinė fotosesija gali būti meninė. Kita vertus, niekas ir nesakė, kad viskas turi būti tik meniška. Ta proga galima išskirti EROTIC NUDE - šiuo atveju akcentuojamas ne tiek pats kūnas, kiek modelio seksualumas, atviras gundymas, provokacija, aistra. Tokiose fotosesijose balansuojama ant plonos ribos tarp meno ir atviro seksualumo.
Dar yra tokios GLAMOUR ir BOUDOIR ("glamūras" ir "buduaras") kaip nuogumo požiūriu sunkiai aprašomas kategorijos. Jos gali padengti viską nuo tiesiog išoriškai patrauklios fotosesijos iki labai atvirų fotosesijų. Glamour - tai visuotinai patrauklus netgi kiek idealizuotas moters vaizdavimas neskirtas konkrečiam žiūrovui. Boudoir - tai labiau asmeniniam naudojimui skirtos nuotraukos, kuriose siekiama pabrėžti intymumą ir modelio seksualinį patrauklumą. Paskutiniu metu pats žodis "buduarinė" tapo gana nuvalkiotas ir drįsčiau teigti - nevartotinas.
Vietoje jo populiarumą įgauna kitas variantas - SENSUAL. Šiuo atveju ryšys su žiūrovu kuriamas ne tik fizine bet ir emocine trauka. Intymumas, seksualumas kuriamas ne vien nuogo kūno vaizdu, bet ir aplinka, emocija.
Tikiuosi šie trumpi apibūdinimai padės modeliams susikalbėti su fotografais ir bus mažiau nesusipratimų :)
Šiek tiek švietimo. Kokybiškos, jausmingos, laisvos ir natūralios fotosesijos per valandą "nepasigamina". Todėl labai atsargiai vertinkite akcijas grupiniuose portaluose, ar mažai žinomų fotografų pigiai siūlomas 1 valandos "menines" fotosesijas. Jei nesate patyręs modelis - rezultatas po tos vienos valandos bus toks, kad teks kartoti arba išvis atmuš norą bet kada bandyti fotografuotis nude. Šis patarimas (trukmės) mažiau aktualus, jei turite patirties su fotosesijomis, mokate vaidinti, įsijausti ir pažįstate fotografą.
Taigi jei jau norite ne "pasinės" savo kūno nuotraukos - būkite pasiruošę tam skirti 2-4 valandas. Dar geriau - fotografuoti neturint nusistačius laiko. Nes kartais geriausias kadras gimsta po pusvalandžio, kartais - įpusėjus šeštą fotosesijos valandą :)
- Čia gi kietai, turi vyrafotografą! - Kas čia kieto? - Taigi kruvą fainų fotkių turi!
Išvada:
pagrindinis vyrofotografo modelis visose fotosesijose yra jo žmona. Nepriklausomai nuo jos tipažo ar mokėjimo pozuoti. Ir išvis, fotografo žmona gali būti tik modelio išvaizdos ir dirba modeliu. Fotografai gi tik per fotosesijas su merginom pažindinasi!
- Kodėl tu niekada nerodai savo nuotraukų iš studijos? - Aš niekada studijoj nesifotografavau. - Kaip tai?! Taigi turi vyrafotografą!
Išvada:
"Vyrasfotografas" pirmiausiai būsimą žmoną tempia į studiją ir jau tik po to į bažnyčią. Kaip galima vesti nepatikrinus ar tinkate vienas kitam studijoje??
- Einam į parką savaitgalį pasivaikščiot? Seniai nesimatėm, paplepėsim! - Ok, varom! - O tavo vyras nebus užsiėmęs? - Jis fotografuos. O kam tau mano vyras? - Taigi obelys taip gražiai žydi, galvojau jis mus pafotkins!
Išvada:
Fotografo žmona privalo imti savo vyrą į visus pasivaikšiojimus ir pasisedėjimus su draugėm. Ji turi užtikrinti, kad tuo metu, kai ji su mergaitėm nerūpestingai bendrauja visiškai jam neįdomiom temom, jos vyras padarytų ne mažiau šimto gerų portretų su gyvom emocijom. Be abejo, draugės portretų turėtų būti daugiau, nei žmonos. Ji gi turi vyrafotografą.
- Kviečiu tave į mano gimtadienį šį šeštadienį! - Fainai! Būsiu! - Paprašyk gal savo vyro mus pafotografuot? - Nori renginio fotografavimą užsakyt? - Ne, taigi tegu šiaip, ne už pinigus mus šiek tiek pafotkina. Tu gi irgi tose fotkėse būsi!
Išvada:
Kokia dar išvada.. Čia jum tik atrodo, kad aš tokia visa graži ir ideali vyro darytose nuotraukose. O man per kiekvieną retušavimą tenka išklausyti, kiek naujų raukšlių atsirado ir kurioj vietoj spuogas šį kartą išlindo..
- O tu nepavydi savo vyro modeliams? - Ne. - Kodėl??
Išvada:
Vyrasfotografas kiekvieną fotosesiją išnaudoja tik tam, kad susirastų meilužę.
- Tu leidi savo vyrui fotografuoti nuogas merginas? - Taip, tai jo darbas. - Nebijai, kad jis tave apgaus?
Išvada:
Kiekviena nude fotosesija pasibaigia orgija. Arba bent jau pasimatymu. Na ir, be abejo, kiekviena mergina tiesiog svajoja įsitempti mano vyrafotografą į lovą. Juk ji tik dėl to ir atėjo fotografuotis nuoga!
- Tavęs nejaudina, kad tavo vyro feisbuko sraute pilna nuogų moterų? - Ne. Čia bendravimo specifika - jis turi nemažai nude fotografų drauguose. - Jo jo! Ir tu, naivuole, tiki, kad jis viską laikina tik dėl meilės menui ir kūrybai?
Išvada:
Vyrasfotografas privalo išmesti iš draugų visus, kas nors kartą įdėjo nešvankias* nuotraukas. Arba privalo reikalauti, kad jie nustotų postinti gėdingas foto ir vesti jį iš kelio.
*cenzūros lygį vienašališkai nustato žmona.
- Kiek kainuos vestuvių fotogravimas pas tavo vyrą? - Žinok, ten daug visokių niuansų, nuo kurių kaina priklauso, aš nelabai gaudausi. Jis tau pats paskambins ar parašys ir galėsi su juo viską tiesiogiai išsiaiškinti. - Ne, nu tu apytiksliai bent pasakyk!
Išvada: fotografo žmona geriau nei jos vyras išmano jo paslaugų kainas. O jei ji netyčia ir pasako kokią nors sumą, tai vyras ir privalo už tą sumą dirbti, nes juk "jūsų žmona sakė, kad tiek kainuoja!"
- Kas geriau Canon ar Nikon? - Nežinau. - Bet taigi tavo vyras - fotografas!
Išvada: fotografo žmona būtinai praktikuoja su vyrufotografu kurią nors fotoreligiją - kenonizmą arba nikonizmą ir žinoma visada žino bent keliasdešimt argumentų vyro religijos naudai.
- Kada tavo vyrars mūsų fotkes sutvarkys? - Taigi jau vakar jo paties klauset.. - Nu tai jis sakė, kad po dviejų savaičių. Gal tu paklausi ir jis anksčiau padarys?
Išvada:
Vyras fotografas pradeda dirbti kokius penkis ar dešimt kartų greičiau, jei jo paklausia žmona. Tuo pačiu ir kokybiškiau ir kūrybiškiau. Juk žmona paklausė!
- O tu kodėl nefotografuoji? - Nemoku - Taigi turi vyrafotografą! Ir fotiką krūtą turi!
Išvada: bet kokios fototechnikos buvimas namuose automatiškai visus tų namų gyventojus paverčia fotografais.
- Kodėl tavo fotikas toks mažas? - Čia sisteminis aparatas. - Bet taigi turi vyrafotografą! Negalėjo tau normalaus fotiko duot?
Išvada: fotografo žmona turi gyventi lygiai taip, kaip jos vyras. Dalintis visais sunkumais, ypatingai tampyt 20 kilogramų sveriančius krepšius su objektyvais, priedais, trikojais. Nesvarbu, kad fotografuoti su ta technika ji moka tik "žaliam" arba geriausiu atveju P režime. Juk turi vyrafotgrafą! Tegu išmoko!
Na ir pabaigai, klasika:
- Paklausk savo vyro, kokį man fotiką geriausiai pirkti? - Nežino jis. - Tai tu net nepaklausei! - O kodėl jis turėtų žinot? - Taigi jis fotografas!
Autorius: Evgenija Rusalejeva (Евгения Русалеева) Vertimas iš rusų kalbos. Vertimo teisės priklauso random.lt. Kopijuoti, platinti be leidimo - draudžiama :) *"Vyrasfotografas" - mistinė būtybė, kuri sprendžia vienas su fotografija susijusias problemas tuo pačiu sukeldama naujų.
Nemokamų fotosesijų nebūna. Jūs mokate savo laiku, grožiu ar išskirtinumu, bendravimu, profesionalumu, makiažu, patalpa, viešumu, ryšiais ir t.t. Fotografas moka savo technika, laiku, sugebėjimais. Jūsų indėlis = Fotografo indėlis
Ilgoji versija
Tekstas, skirtas fotografams ir modeliams, kurie dar neturi daug patirties ir nežino, kas realiai yra tas TFP ir kodėl fotografai išvis fotografuoja nemokamai.
Trumpai, kokios yra įprastos TFP sąlygos galite paskaityti čia. Tačiau modeliai (merginos) paprastai suprastina viską iki "aš graži (jos nuomone), pafotografuok mane nemokamai!". Taigi kas yra tas TFP iš tikrųjų?
Pradžiai - keturi pagrindiniai punktai, kuriais remiantis modelis gali įvertinti savo galimybes fotografuotis pas kažką konkretų TFP pagrindu: Paklausa, Mokėjimas bendrauti, Snaphotai, Portfolio. Detaliau apie kiekvieną - toliau.
Paklausa
Vienas iš pagrindinių rodiklių. Kas yra rimtesnis? Modelis ar fotografas? Ar fotografai rašo jums patys? Ar turite publikuotų nuotraukų? Ar išvis turite tiesiog gerų nuotraukų? Šie dalykai atsiranda tik pasiekus tam tikrą lygį.
Mokėjimas bendrauti
Turimas galvoje tiesiog paprastas gebėjimas surasti bendrus taškus. Nesugebėjimas gali būti atleistinas mokamai fotosesijai. Nes fotografo užduočių sąraše toks punktas yra - "rasti kontaktą". Tačiau tai negalioja TFP fotosesijoms.
Kodėl? Nes gaišti valandą ar net daugiau tik tam, kad sukurti tinkamą atmosferą bendram darbui gali užmušti bet kokį norą kurti. Todėl skaitykit knygutes, žiūrėkit filmus, o dar geriau - daugiau bendraukit. Tas pats galioja ir fotografams. Tylėti fotosesijos metu - reiškia rizikuoti, kad rezultatas nebus geriausias.
Snaphotai
Kiekvieno fotografo kūryboje ateina laikas, kai jis pasidaro išrankesnis arba net galima pasakyti 'pasikėlęs'. Tai visiškai normalu. Tiesiog jis galų gale pradeda gerbti save ir savo pastangas bei laiką. O snapshotai fotografui yra kaip modelio medicinos knygelė - tiesiog tam, kad suprastų, su kuo turi reikalą. Netgi gero lygio prestižinėse atrankose priimami tik snapshotai - grynas vaizdas be pagražinimų. Dažniausiai modelis išvis tik ateina ir jai vietoj snapshotai padaromi, ir jau pagal juos sprendžiama, ką pasirinkti. Portfolio yra tik kaip papildomas pliusas jei užsakovas negali apsispręsti. TIK snapshotuose matosi, kaip atrodote dabar. Portfolio - nulaižytas pagražintas variantas.
Portfolio
Tai NE viso jūsų gyvenimo nuotraukos. Tai atrinktos, jūsų akimis geriausios nuotraukos, kurios jus, kaip modelį rodo iš įdomiausios pusės. Jūsų veidą, figūrą, emocijas ir mokėjimą pozuoti. Jei portfolio sudaro penki albumai su pavadinimais "1945", "2009", "Aš ir mano šuniukas", "Aš ir mano negraži draugė, kad aš atrodyčiau gražesnė", "Testas, kas aš lovoje" ir panašiai - tai reiškia, kad pirma - jūs neturite suvokimo kas yra gera nuotrauka. Antra - kai fotografas mato nuoširdžiai silpnas nuotraukas, tai jam nelabai yra noro savo kūrybą dėti į tokias kolekcijas. Beje, jei iš nuotraukų žvelgia sportiška mėlynakė blondinė, o į fotosesiją ateina visai kitas žmogus, tai nenustebkit, kad fotografo įkvėpimas gali ir išgaruoti negrįžtamai.
Pagrindinis principas F+f = M+m
TFP nėra fotografavimas už dyką ar už "ačiū".
Fotografavimas už "ačiū" - vienpusis procesas, o TFP nėra vienpusis. Idealu, jei fotografo ir modelio darbas kainuoja vienodai ir tiesiog "sumokate" vienas kitam tą pačią sumą. Fotosesija vyksta lygiomis teisėmis ir faktiškai nemokamai.
Kaip pavyzdys - fotografo fotosesija kainuoja F eurų. Jūs, kaip modelis už pozavimą prašote M eurų. Jei F=M, tuomet puiku, vadinasi galite surengti TFP fotosesiją lygiomis teisėmis, jei ne - turite prisidėti kita verte (makiažas, vieta ir panašiai)
Atsiminkite, kad Jūs - modelis ir fotografas - susitinkate tam, kad kurti KARTU. Ne tam, kad fotografas padarytų jums nuotraukų portfolio ("gražių nuotraukų") ar atvirkščiai. Nes tokiu atveju tai jau būtų komercinė fotosesija. TFP skirtas tiems, kieno lygis yra daugmaž vienodas. Fotografui neįdomu fotografuoti nepatyrusį modelį (nebent jis vykdo modelių paiešką). Lygiai taip pat ir patyrusiam modeliui - fotografuotis nepatyrusiam fotografui = gaišti savo laiką.
Kas fotografuojama TFP
Aptarkim dar vieną punktą, dėl kurio neretai atsiranda nesutarimų. Jei atėjote į TFP fotosesiją pas fotografą iš anksto nesutarę dėl žanro, tai reiškia, kad esate pasiruošusi bet kokiam fotosesijos žanrui sveiko proto ribose. Taip, tai reiškia, kad dalinis (t.y. nuotraukose nematomas, bet numanomas) nuogumas į šias ribas telpa ir jums jis nėra nepriimtinas. Todėl jei norite išvengti situacijos "aš galvojau kad taip reikės - baigiam fotosesiją" šiuos momentus reiktų aptarti iš anksto. Vien todėl, kad šiuo metu nemaža dalis fotografų mano, kad "papai" yra "TFP" sinonimas (nors akivaizdu, kad taip nėra)
Laikas
Fotosesijos trukmę reikėtų aptarti iš anksto. Jei atėjote į TFP fotosesiją ir sakote, kad jums po valandos jau reikės išeiti - tai yra tiesiog nepagarba kitai pusei. Tai galioja tiek fotografams, tiek modeliui. Jei laikas nebuvo aptartas - vadinasi darbas vyks tol, kol bus pasiektas rezultatas.
Leidimas naudoti atvaizdą
Viena pagrindinių TFP fotosesijos sąlygų - modelis pasirašo leidimą naudoti atvaizdą arba "model release". Tokiu būdu fotografas gauna teisę naudoti nuotraukas savo tikslais. T.y. jei nori - nieko su jomis nedaro, jei nori - gali žurnale atspausdinti. Štai čia ir prasideda linksmybės. TFP fotosesija, kaip jau supratot, yra kūrybine. O kūrybinė fotosesija fotografo neapriboja laike. T.y. jis gali panaudoti tas nuotraukas dabar, o gali ir po 50 metų. Todėl jei savo gyvenimo kelyje matote vaikiną, vyrą ar šiaip atsiranda trečias asmuo, kuris kažkodėl prašo tas nuotraukas ištrinti, tai fotografas turi pilną teisę nekreipti į tai dėmesio. Sutartį pasirašė modelis ir fotografas, todėl trečio asmens užgaidos vertinamos kaip fotografo ir modelio darbo negerbimas. TFP fotosesijos sutartyje galik būti numatytas "model release" atšaukimas už sutartą kainą (pavyzdžiui asmeninės fotosesijos kaina buvusi fotosesijos metu indeksuota pagal infliaciją).
Nuotraukos
Fotografams beje taip pat yra viena pastaba.
Jei jau sutikot padirbėti su modeliu ir pasinaudoti jo(s) laiku, tai būkit geras išpildykit savo susitarimo dalį - t.y. atiduokit apdorotas nuotraukas. Netgi ir tuo atveju jei jos nelabai vykusios. Vienaip ar kitaip jūs, kaip fotografas žiūrite į nuotraukas kaip į savo kūrybos rezultatą ir nevertinate to, kad modelis tą pačią nuotrauką gali vertinti kitaip. Modeliui svarbiausia - jo darbas, t.y. tai, kaip ji/jis atrodo nuotraukoje ir ar matomos tos emocijos, kurios buvo reikalingos. Pasakyti "ai nieko gero nesigavo" netinka. Nes tai yra nepagarba modelio darbui. Juk savo dalį ji/jis atliko.
Išvada
TFP - tai ne komercinė fotosesija. Tai - fotografo ir modelio kūryba.
Dažnai tenka išgirsti, kad vieno ar kito fotografo klientai prašo "visų nuotraukų" arba ir RAW failų. Čia pabandysiu tiek padėti tiems, kurie prašo nuotraukų suprasti fotografus.
Taigi, kodėl fotografai neduoda visų nuotraukų?
Atranka kaip kūrybos dalis
Nuotraukų atranka - pakankamai daug laiko atimantis procesas, kurio metu: išmetamos techniškai netinkamos (peršviestos, nesufokusuotos) nuotraukos, neestetiški vaizdai (kalbantis žmogus su perkreiptu veidu), iš kelių serijos nuotraukų atrenkama geriausia, geriausios. Fotografai nuotraukų skaičiaus paprastai neskaičiuoja. Jei skaičiuotų - tai pleškintų 5-20 kadrų per sekundę (priklausomai nuo fotoaparato galimybių) ir štai - 5-20 beveik visiškai vienodų nuotraukų.
"Mes norim visų nuotraukų, nes mačiau gerų nuotraukų per fotosesija, bet jų kažkodėl neatidavėt"
Kai kurios nuotraukos, kurios gal atrodė gerai mažame aparato ekrane gali būti techniškai netobulos. Tai nėra kliento kaltė, tačiau tos nuotraukos, nors jų ir bus daugiau, tikrai nesuteiks klientams džiaugsmo. Fotografas saugo jūsų savimeilę :)
Retušavimas, apdorojimas - taip pat kūrybos dalis
"Mums nereikia tvarkyti, mes galim pasitvarkyti patys"
Labai dažnai fotografuojama yra taip, kad būtų kuo daugiau "mėsos" RAW faile, taigi nuotraukos aparate neatspindi fotografo galutinės vizijos ir yra tik žalia medžiaga. Vargu ar norėtumėte žiūrėti filmo darbinę kopiją (google:workprint). RAW failai savyje turi žymiai didesnes apdorojimo galimybes nei jpeg (taigi ir nusivažiuoti yra vietos per akis). Apdorojimas yra lygiai toks pat kūrybinis procesas kaip ir pats fotografavimas.
"Visi fotografai duoda, nežinau kodėl jūs neduodat"
Pirmiausiai - ne visi. Antra - jei duoda vieni, nereiškia, kad duos kiti (kad lengviau suprastumėte, pamėginkite tai ką jums leidžia vyras/žmona pakartoti su mažai pažįstamu vyru/moterimi). Trečia - dažniausiai nuotraukas atiduoda mėgėjai, kurie, neretai neturėdami patirties atrinkti kurios nuotraukos geros, įgūdžių, noro ar laiko joms tvarkyti (arba fotografuoja jpeg) atiduoda visas nuotraukas su viltimi, kad klientas taip bus patenkintas o gal dar kažkas padarys už juos geriau.
Pabaigai
Patyrusio IR gero fotografo darbo rezultatas priklauso nuo gebėjimo nufotografuoti, gebėjimo atrinkti ir gebėjimo retušuoti. Visa tai yra proceso dalis į kurį paprastai galima įleisti tik labiau nei fotografas atitinkamuose etapuose patyrusius pagalbininkus.
Jei manote, kad galite atrinkti ir retušuoti geriau - vadinasi pasirinkote sau per prastą fotografą :) Juk net draugės telefonu nufotografuotas nuotraukas "pracenzūruojate" nes neduok dieve, jei jį įdės netinkamą nuotrauką į instagramą ir dar užtagins..
O visgi
Nėra taip, kad "neduosiu RAW yra 100% taisyklė.
Kada visos / RAW nuotraukos gali būti atiduodamos*?
Kai užsakovas pats yra retušuotojas arba gali sau leisti samdyti prof. retušuotojus ir fotografas tuo tiki
Kai svarbu yra nuotraukų pateikimo greitis - sporto fotografai paprastai pateikia tik jpeg ir duoda visus be atrankos, nes neturi tam laiko. Už juos atranką padaro sporto portalų redaktoriai.
Kai fotografas pasitiki tuo, kam atiduos nuotraukas. Pasitiki, kad nuotraukos nebus "iškreiptai apdorotos" ir vėliau viešinamos su "nuotraukos autorius: fotografas"
Kai failai skirti "varžyboms" ar pasitikrinimui, kaip tą pačią nuotrauką mato kiti fotografai :)
Kai dėl to yra iš anksto, dar fotografo atrankos metu, susitariama ("mums reikės visų RAW" po to, kai fotografas jau nebegali atsisakyti fotografuoti, netinka)
*Sąrašas nėra baigtinis, bet esmė ta pati.
Jei prašote RAW visais kitais nei išvardintais atvejais - tai greičiausiai nepasitikite fotografo sugebėjimais ir teigiate, kad galite geriau. Mėgėjai tam pasiruošę ir gal net neįsižeis. Pabandykite restorane paprašyti patiekalo šefo pasirinkimu, o kai atneš - paragaukite ir paprašykite druskos ar kečupo atnešti :)
Laikas už nuotraukas (angl. - Time for Prints, TFP) - terminas naudojamas internetinėse fotografijos bendruomenėse apibūdinantis susitarimą tarp modelio ir fotografo. Jis dažnai yra trumpinamas kaip TFP.
Pagal tokį susitarimą vietoje užmokesčio už vienas kito paslaugas fotografas sutinka pateikti modeliui keletą nuotraukų iš fotosesijos ir ribotas tų nuotraukų panaudojimo teises mainais už Leidimą naudoti atvaizdą (angl. Model Release).
Tokio susitarimo atmaina yra Laikas už CD (angl. - Time for CD, Trade for CD, TFCD), pagal kurį vietoje atspausdintų nuotraukų pateikiama laikmena su atrinktomis nuotraukomis.
Standartinių sąlygų TFP/TFCD susitarimui nėra. Kiekvienas fotografas ir modelis turi savo nuostatas kaip suorganizuoti ir padaryti fotosesiją. Tačiau bendru atveju susitariama, kad:
Modelis rūpinasi išlaidomis aprangai ir makiažui
Fotografas rūpinasi leidimais fotografuoti (jei tokių prireikia), studija, įranga (ar jų nuoma)
Kiekviena šalis rūpinasi savo transportu
Fotografas pateikia, o modelis pasirašo Leidimą naudoti atvaizdą darbų pavyzdžiams („portfolio"), meninėms ekspozicijoms ar komerciniams tikslams
Modeliui suteikiama licencija naudoti nuotraukas savo „portfolio", kontaktinei kortelei ir internetiniam „portfolio"
Fotosesija trunka nuo 2 iki 6 val.
Fotografas atrenka geriausias nuotraukas, jas sutvarko (retušuoja) ir perduoda (išsiunčia) modeliui. Nuotraukų skaičius svyruoja nuo 2 iki 50, priklausomai nuo fotografo ir fotografijos stiliaus, tipo. Tinkama kompensacija laikoma 1-2 nuotraukos kiekvienai scenai (drabužių pasikeitimui).
Retušavimo kiekis, lygis priklauso nuo fotografo
Laikas nuotraukų atrinkimui, retušavimui ir perdavimui svyruoja nuo savaitės iki dviejų mėnesių
Vizažistas („make-up artist") gali paimti mažą „rinkinio mokestį" iš fotografo ar modelio, kaip kompensaciją už sunaudotas medžiagas
Fotografas gali pareikalauti nedidelio užstato kad patvirtinti susitarimą. Užstatas grąžinamas fotosesijos metu, arba negrąžinamas jei modelis atšaukia susitarimą be atitinkamo pranešimo.
Temos, apranga aptariami prieš fotosesiją (telefonu, asmeniškai, el.paštu).
Pagrindinė tematika - "casual", "glamour" arba meniniai aktai
Erotinės fotosesijos taip pat paplitusios, tačiau tokiu atveju įprasta, kad leidimas naudoti be apribojimų komerciniams tikslams („full commercial release") nesuteikiamas
Kai kurie fotografai pateikia tik mažos raiškos nuotraukas (tinkamas internetui), kiti - spaudai tinkamos kokybės
Fotografas gali reikalauti, kad visos internete patalpintos nuotraukos būtų su „vandens ženklu" ar kitokiu logotipu (siekiant išvengti neteisėto kopijavimo) ir nurodytu autoriumi.
Modelis negali parduoti nuotraukų jokiam internetiniam puslapiui, žurnalui, teikti į konkursus be fotografo leidimo
Jei modelis nepilnametis - vienas iš tėvų privalo dalyvauti fotosesijoje bei pasirašyti Leidimą naudoti atvaizdą.
Fotografas gali turėti nuostatas dėl svečių, draugų ir kitų asmenų buvimo fotosesijoje bei jų dalyvavimo fotosesijoje
Šis tekstas yra laisvas wikipedia straipsnio vertimas. Taigi jei manote, kad vertimas netikslus ar netinkamas - palikite komentarą arba parašykite asmeniškai :)
Pradėti reikėtų nuo to, kad EOS R pirkti nelabai ir planavau.
5D Mark IV
Dar kai tik paleido 5D4, tai jau galvojau reikės jį ir pirkti. Kodėl? Na, greitesnis autofokusas, didesnis dinaminis diapazonas, mažesni triukšmai. Man užteko šitų patobulinimų. Vis dar pamenu, kaip buvau patenkintas 5D3 lyginant su 5D2 ir atitinkama 5D2 su 5D "classic". O pagal visokius review ir komentarus skirtumas tarp 5D4 ir 5D3 buvo didesnis nei 5D3 ir 5D2.
Ok. Gana apie tai, kodėl 5D4 buvo planuose.
Dabar, kodėl jo nenusipirkau.. Nes tuo metu (ar panašiai) atsirado Sony A7RIII. Ten buvo EyeAF, mirrorless (nu tipo mažesnis), dinaminis diapazonas dar geresnis nei 5D4..
Sony
Reiktų šiaip paminėti, kad jau kelis metus kelionėse naudoju Sony a6000 ir jis man tikrai patinka. Nes lengvas ir mažas. a6000 su kitiniu objektyvu, 55-210, 24/1,8 viskas telpa į krepšį per petį (Slingshot Passport III). Ten pat dar telpa ir Gorillapod trikojis, 1L vandens / striukė. Ne bet.. Vėl nuklydau :) Prie Sony valdymo pripratau gana greitai. Dėl savo dydžių skirtumo mechaninė atmintis praktiškai nesugrybaudavo, kai rankoje vėl atsirasdavo 5D3.
Taigi, 5D4 nepirkau, nes pradėjau rimtai galvoti apie pabėgimą į Sony stovyklą. Taip rimtai, kad net nusipirkau MC-11 Sigma adapterį.
Išbandžiau jį su a6000. Buvo labai ne kas. Tinkamai, .t.y pilnai ir normaliai veikė tik su Sigma 35/1,4A. Bet aš jau turėjau Sony 35/1,8 OSS tai kaip ir nieko naujo nepridėjo. Kaip paskui paskaičiau - todėl, kad a6000 neturi fazinio fokusavimo (ar nenaudoja per adapterį). Kam aš apie tai rašau? Nes gerų forumiečių dėka radau, kas gali man skirti pusvalandį savo laiko ir pasibandyti A7RII.
Sony A7RII. Taigi, nusinešiau savo kuprinę su objektyvais ir tamsų rudens vakarą (berods) pabandžiau kaip A7RII+MC-11 veikia su mano turimais objektyvais. Valio! Veikia. Tačiau tik tiek. T.y. fokusuoja, bet greitis ir riba kai nefokusuoja visiškai neatitinka to, kaip tie patys objektyvai elgiasi ant 5D3. Išvada - A7RII gerai veiks tik su Sony objektyvais. Taigi tokiu būdu atkrito A7RII. Liko A7RIII.
Taip prasitampiau su apmąstymais beveik metus. Kol forume neišlindo vieno fotografo A7RIII apžvalga, įspūdžiai. Buvo tikrai naudinga, nes žmogus jau gana ilgai prafotkino su 5D4 ir pasiėmė A7RIII pasibandyti. Jam patiko.
Taigi jau taupiau pinigus, skaičiavau, ką čia pardavus, kad tas brangus hobis liktų neminusinis.
EOS R
Kol galvojau - Canon paskelbė apie EOS R.
Aišku pirmos apžvalgos ir riksmai apie tai, kad nėra džoistiko, viena kortelė (kuri vienam iš pristatyme buvusių blogerių dar ėmė ir užlinko), kažkoks neaiškus valdymo ratukas. Vienžo, pagal apžvalgas nebuvo nieko gero.
O tada - FotoFoto paskelbė, kad bus EOS R pristatymas publikai. Kur galima bus pamaigyti, pabandyti daiktą gyvai (turėjo kelis R).
Praktiškai tą pačią savaitę buvo suplanuotas ir anksčiau minėto fotografo (kuris už Canon nugaros pradėjo flirtuoti Sony) Sony remiamas seminaras, kurio metu buvo
žadama, kad galima bus išbandyti visus turimus Sony fotikus.
Pristatymas. Canon
Taigi pradėsiu nuo EOS R (nes į jo pristatymą nuėjau pirmiausiai). Pristatymas vyko pakankamai paprastu formatu. Suomiai (kur Canon lietuviški ambasadoriai? Alio, Canon?) papasakojo kuo skiriasi mirroless nuo DSLR. Man kaip jau viską išsinagrinėjusiam įdomu labai nebuvo. Kito suomio įspūdžiai apie patį fotiką jau buvo įdomiau, tuo labiau, kad žmogus su juo ir vestuvėse pafotkino. Kas įstrigo iš jo pasakojimo - EOS R senus EF objektyvus naudoja net geriau nei DSLR. Tikslesnis fokusas. Tačiau prie valdymo reikėjo šiek tiek laiko priprasti. Suomio žodžiais - apie savaitę.
Po pasakojimų ir nuotraukų rodymų (kurios tik šiaip kaip iliustracija, nes visi žinom, kad sudėjus šalia neatskirtų niekas su kuo fotkinta) perėjom prie kitame kambaryje įrengtos įmprovizuotos studijos.
Kambarys - rūsyje. Taigi natūralios šviesos - apvalus nulis. Matyt Canon buvo labai tikri fokusavimo gebėjimais prie tokio apšvietimo. Tiesą sakant - jie neklydo. Platintojai demonstratyviai pridarė kambario duris ir paliko kokių 10cm plyšį su šviesa iš koridoriaus. Visi kas pasibandė fokusuoti - suprato, kad bent jau su 50/1.2 EOS R toks apšvietimas visiškai pakankamas ir be papildomo pašvietimo nuo fotiko. Kadangi leido naudoti savo korteles, paskui namie pažiūrėjau, kad 50/1,2 yra žiauriai aštrus, o fotkinau be blico paleidėjo, tiesiog su esama B1(?) modeliavimo šviesa kaip šaltiniu.
Paėmęs į rankas tą EOS R pirmas kelias sekundes žiūrėjau kaip ožys į naujus vartus. Supratau tik tai, kad moku paspaust mygtuką. Daugiau nieko :) EOS M prieš tai neturėjau, o nuo 5D3 valdymas skiriasi juntamai (meniu - praktiškai niekuo). Tiek "nieko" nesupratau, kad neradau nei kaip ISO pakeist, nei perjungti Servo į OneShot.. vienžo blogai. Paklausiau suomio, parodė kas ir kaip. Pagalvojau, nu nafik.. su sony a6000 buvo paprasčiau:).
Palaipsniui, per kokias 20 minučių (fotikų buvo pakankamai, kad jį tiek išlaikyčiau) pradėjau gaudytis. Pradžioj teko perlipti per save, kad daug kas greičiau ir paprasčiau ir suprantamiau pasidaro per touchscreeną nei per mygtukus. Tamsoje fokusavo gerai, triukšmai valdomi. Kas labai teigiamai nustebino - EVF. Kai tik pažiūrėjau - supratau, kad a6000 "telikas" visiškas šlamštas palyginus su tuo, kas yra pas EOS R. Tiek ryškumo, tiek vaizdo tolygumo (refresh rate) prasme. Na ir, nežiūrint į tai, kad jau vieną mirrorless turėjau - tas EOS R EVF tamsoje pasirodė labai naudingas. Kartu buvau pasiėmęs ir 5D3, tai valdymas aišku jo tuo metu man buvo greitesnis, bet OVF iškart pasirodė prieštvaninis daiktas..
Rezultate - fotiku buvau visai patenkintas ir laukiau sekmadienio seminaro su Sony, kad galėčiau palyginti ir gal iki Kalėdų pasidovanoti sau vieną ar kitą.
Pristatymas. Sony
Neminėsiu visų prezentacijos punktų, kur giriamas buvo Sony vs Canon. Nes realiai daugumau punktų ten buvo mirrorless vs DSLR. O kadangi čiupinėjusių Canon mirrorless (EOS R) tame seminare buvo labai nedaug (gal net tik aš vienas), tai tokie palyginimai visiems praėjo, visi privalumus "suvalgė nekramtę". Jei ką - galėsiu prasiplėst :)
Prezentacijos metu išsibandžiau A7, A7S, A7RII, A7RIII, A7III. Pastarasis šiaip buvo mano pagrindinis taikinys, nes A7RIII jau buvo brangokas.
Įspūdžiai buvo dvejopi. A7x nei dydis, nei valdymas labai nesiskyrė nuo man jau įprasto a6000. Jei dėl valdymo - tai tik pliusas, dėl dydžio - nustebino neigiamai. Tuo labiau kad tik prieš kelias dienas rankose laikyto ir "prilipusio" EOS R rankos nepamiršo. Su a6000 mažumas yra pliusas. Nes ir objektyvai maži ir pats fotikas yra tokia "advanced" muilinė. O kai uždedi 50/1,4, 85/1,4 ar 70-200/4 tai A7x rankoje pasidaro labai nepatogus, mažasis pirštas bando kabintis, bet nėra kur ir jis apsiverkia vietoj. Turėkit galvoj, kad mano rankos yra tikrai prie mažėsnių. Taigi ergonomika nuvylė.
Toliau - paėmiau savo MC-11 ir pradėjau dėlioti savo objektyvus. Nepaklusnus (ant 5D3) Sigma 50/1,4. šį kartą skirtingai nei per tą "naktinį" bandymą su MC-11 fokusavo gerai. Matyt šviesos trūkumas tą kartą padarė savo. Pasibandžiau ir gimtuosius objektyvus bet kažkokio ypatingo skirtumo tarp to, kaip veikia su ir be adapteriu - nepastebėjau. Aišku nebuvo labai dinamiško veiksmo, o ir šviesos buvo pakankamai. Tiesa A7III pasirodė, kad lagino fotografuojant (lyginant su A7RIII). Gal koks nustatymas antiflicker ar electronic-first-curtain ar pan. bet jautėsi, kad fotografuoja ne iškart nuspaudus, o tik po tam tikro lago. Kadangi esu šiek tiek susiduręs su MIDI klaviatūrom ir paspaudimo-garso lagu - tai lagino daugmaž apie 40-60ms kas yra daug.
Grįžęs namo palyginau failus. A7RII ir A7RIII failų neatskirčiau. Bet fokusuojant akis A7RIII visgi gaudė geriau. A7III nuo A7RIII jau skyrėsi ir tai sužaidė vėlgi Sony nenaudai. Supratau, kad jei noriu geresnio fotiko - kelias tik į A7RIII.
Sprendimas
Tuo momentu apsiprendęs dar aiškiai nebuvau ir pradėjau lyginti kainas komplektų. MC-11 jau turėjau, tai EOS R kainą didino adapteris. Bet net ir su juo jis buvo pigesnis.. Tačiau nugalėjo ne kainos skirtumas, o tai, kad rankoje EOS R buvo patogesnis ir žinojau, kad su juo pirkiniai ir pasibaigs. Sony atveju tektų ieškoti papildomų akumų, kroviklio, blykstės.
Galiausiai galvojau, kad pagalvosiu (:D) dar kurį laiką, kol Lietuvoje atsiras EOS-R control adapteris su žiedu. Deja, pasirodė, kad jis jau yra. Pardavėjai turėjo ir fotiką ir adapterį vietoje. Taigi realiai praėjus kelioms dienoms po seminarų ir pristatymų apsisprendžiau ir vakare užsukau pasiimti EOS R.
Įspūdžiai
Dabar, po poros (ramių) fotosesijų ir vieno paveiklo "kopijavimo" bei begalinių katino fotkinimo galiu apibendrinti :) Daugumoje atveju lyginimas (-esnis) yra su 5D3.
EVF ir touchscreen yra jėga.
Touch su kaupu kompensuoja ir pagerina valdymą viskam, kas yra daroma atitraukus akį nuo ieškiklio.
Touscreenas veikia su odinėm pirštinėm :) Reikia tik perjungti jautrumą į "sensitive"
Rankoje guli puikiai, tikrai ne blogiau nei 5D3, gal net ir geriau
Fokusavimas - tikslesnis, greitesnis, sekimas "kibesnis". Fokusuoja ir prie tokio apšvietimo, kur 5D3 jau "medžioja" ir tiesą sakant nelabai kas matosi per OVF.
Veiksmą gaudo ne blogiau nei 5D3. Fotkinau kambaryje su balionu žaidžiančius žmones (tame tarpe ir judrią 5-metę). Su Sigma 35/1.4 tinkamų kadrų buvo tikrai daugiau nei tikėčiausi iš 5D3. Plius stebėjimas per EVF irgi patogesnis tokiais atvejais.
Kas dar patiko, kad įjungus blykstę Ekspozicijos simuliacija išsijungia, o išjungus blykstę - grįžta atgal. Tai visiškai ramia galva galima junginėti pirmyn atgal
Baltos spalvos balanso dabar yra DU variantai: baltos spalvos, ar aplinkos prioritetas (White/Ambience priority). Pirmu atveju aparatas būtinai kažką kadre prives prie baltos spalvos. Antru - aparatas nesistengia visiškai "teisingai" nustatyti WB, o palieka šiek tiek natūralaus atspalvio "aplinkos" nuotaikai išsaugoti. Vėl gi, smulkmena, bet maloni.
EVF - su juo matosi daugiau nei plika akimi, kai apšvietimas blogas :) Iliustracijai, kad matosi per EVF kai kambaryje apšvietimo yra tik monitoriaus ekranas už 5 metrų nuo lentynos (exif info pridėjau, kad galėtumėt tą patį apšvietimo lygį pasibandyti).
Fv režimas
Šitas daiktas reikalauja atskiro punkto :D Jei kas sako, kad Canon nekuria nieko naujo - tai aš noriu pastebėti, kad yra subtiliai geras atnaujinimas :) Fv režimas.. kas tai per daiktas? Tai toks režimas, kuriame iš pradžių viskas yra AUTO (ekrane "pabraukta"). Tačiau galiniu ratuku pasirinkus bet kurį nustatymą (Užraktas, Diafragma, Ekspokorekcija, ISO) priekiniu ratuku gali tą nustatymą pakeisti į kokį norį. Kiti lieka auto. Tada pasirenki kitą nustatymą - ir jį gali pasirinkti. Kas liko nenustatyta - yra AUTO. O dabar - dėmesio. Vienu mygtuku (default - aukštyn) pasirinktas parametras grįžtą į AUTO. Vienu kitu mygtuku (default - žemyn) visi parametrai grįžta į AUTO.
Patikėkit, tai yra toks gėris, kad aš jokių kitų režimų ir nenaudoju :) O dar "Control" ratuku bet kada galima pasikeisti ekspoziciją. Fv - superinė inovacija, apie kurią nepelnytai yra tylima!
Pabaigai
O šita, kaip "plet" be džoistiko fokusuot? Labai paprastai :D Žiūrint per EVF galima nustatyti kuri zona touchekrane liks jautri fokusavimo taško parinkimui. Pilnas ekranas? Prašom. Viršutinis kairysis ketvirtis? Prašom. Dešinysis apatinis? Žinoma. O galima pusę ekrano? Galima. Jums kurią, kairę, dešinę, viršutinę ar apatinę pusę? Na, supratot. Beje pasirinkti galima ir tai, kaip ekrane taškas judės, ar "relative" - t.y. kaip pelę ekrane. Ar "absolute" - taip kaip Wacom planšetės pvz. Aš nusistačiau viršutinį dešinį kampa ir "relative". Jau minėjau, kad galima ir su pirštinėm tai sureguliuoti. Beje, defaultinis variantas su "crosspadu" yra per lėtas. Visi, kiek teko skaityti EOS R forume renkasi per touch. :)
Tai va.. Ilgai ruošiausi, kol susiruošiau viską parašyti. Tekstas greičiausiai dar bus pildomas. Bet kol kas užteks :)
P.S. Vyšnaite ant torto. Netrukus po to, kai nusipirkau EOS R su "Control" adapteriu, į mano kaip CPS nario emailą įkrito pasiūlymas atgauti 200€ (cashback) už "control" adapterį. Tai laukiu, kol įkris :)
*5D Mark IV. Toliau tekste minimi 5D3, 5D2 atitinkamai yra 5D Mark III ir 5D Mark II.