Kodel man patinka fotografuoti namuose - random.lt photography
pamatyk save kitaip
NUOTRAUKOS:

Pradėsiu nuo to, kad tai ne pirmas mano tekstas apie fotografiją namuose. Priešingai, nei ankstesniame, akcentuosiu ne tai, kuo fotosesija namuose gali būti įdomi modeliui. Vienaip ar kitaip, aš juk fotografuoju ne tik tam, kad įtikčiau modeliui, žiūrovui bet ir sau. Taigi šį kartą, kodėl man patinka fotografuoti namuose ar kitose erdvėse, bet ne studijoje.

Studija - pavaldi fotografui

Fotografuoti studijoje nėra blogai. Turėti visiškai paklusnias šviesas, gražią, tuščią erdvę ir idealią ar idealiai neidealią sieną už nugaros yra gerai. Problema ta, kad gal net per gerai. Kai šviesos tau pilnai pavaldžios, ypač jei jos yra tos pačios ir toje pačioje studijoje anksčiau ar vėliau susirandi tą saugų variantą. Variantą, kuris gražus, saugus, tinka ir patinka praktiškai visoms klientėms ir patogus daryti daug vienodai gerų nuotraukų. Daug kam šito užtenka. Kiti nebijo ir toje pačioje studijoje išverčia viską aukštyn kojom, šviečia kuo papuola, kad tik gauti kažką įdomesnio.

Butas - gyvena pats sau

Saugus ir aiškus variantas yra tai, ko tu neturi, kai eini į nematytą butą, kuris geriausiu atveju buvo matytas nuotraukose ir labiausiai tikėtina, kad be natūralios šviesos. Ta nežinomybė išlaisvina fantaziją. Vienas labai mano gerbiamas ir mėgstamas fotografas sako, kad fantazuoti verčia būtent apribojimai. O kiekviena nauja vieta - tai apribojimai. Apribojimai pirmiausiai kelia stresą (nebent esat katinas ir dievinat dėžutes!). Malonų stresą. Kodėl? Naujoje vietoje pirmiausiai pradedu ieškoti, kaip tą vietą išnaudoti, ieškau joje geriausios vietos modeliui, geriausio kampo man, gražiausios ar įdomiausios šviesos, aplinkos ir modelio santykio, žaismo ar kovos. Ties kiekvienu pavykusiu eksperimento kadru džiaugiesi kaip vaikas.

Taigi, kas tie iššūkiai? Praleisiu psichologinius iššūkius ir aprašysiu tik techninius/meninius.

Vieta

Taip, tai gali būti vienas didžiausių iššūkių. Daugumoje butų ir juose esančių miegamųjų, vonių yra tikrai ne tokio dydžio erdvės ir atstumai, kuriuos gautum net ir mažoje studijoje. Tokiose erdvėse sudėtinga ne tik rasti kur padėti modelį bet ir iš kur fotografuoti. Tradiciniai erdvę mažai iškraipantys objektyvai (50/85/105) tokiu atveju tinka tik portretams. Na, daugiausiai nuotraukoms iki pusės. Iš esmės jei tarkim nori į kadrą paimti kuo daugiau modelio - tai vietų kur gali būti modelis, o kur - fotografas skaičius gana ribotas. Saugiai - priešinguose kambario kampuose. Norit mažiau iššūkių - imkit didesnį butą. Norit daugiau - imkit dar didesnį, kur pasimesit nuo pasirinkimo ir užstrigsit pusei dienos ir dar nebūtinai būsit viską išnaudoję.

Daiktai

O kur dar į kadrą lendantys "trukdantys" savininkų ar svečiams skirti daiktai? Kai ką patrauki, kai ką paslepi išplaukusiame fone, ar šešėlyje. Visgi, kai po fotosesijos tvarkai ir 50-tą kartą matai tą pačią nuotrauką supranti, kad daiktai netrukdo. Jie padeda. Tai lyg kitas, trečias (detalių) sluoksnis. Pirmas ir antras - modelis ir fonas. Trečias sluoksnis - ant stalo palikta knyga, pasuktas šviestuvas, iš po lovos išlindęs lagaminas, virtuvėje paliktas puodelis, kavos malūnėlis. Visos detalės - arba blaško arba padeda. Nenori iššūkių su daiktais - slėpk viską. Jei pavyks.
Taip, turiu ir foną, kurį galiu atsitempti ir užtamsinti, paslėpti nereikalingas detales.

Šviesa

Tai bene smagiausias aspektas. Taip, aš pirmiausiai puolu prie lango ir fotografuoju jam esant man už nugaros, o modelis priešais. Modelis - prieš langą, o kambario giluma - praktiškai visada tamsi, net jei kambario sienos baltos **. Nes tai yra lengviausiai praktiškai bet kuriame bute gyvenanti šviesa, kuri duoda stabilų rezultatą. Atsiminkit šitą, kai darysit selfius. Vienaip ar kitaip pirmiausiai reikia rezultato, be jo modeliai neatsiras. Tada panaudoju dar vieną lengvą būdą - įstumti modelį iškart už lango kampo. Ten šviesa silpnesnė, minkštesnė***, bet vis dar turi 3D efektą, kurį gali kontroliuoti stumdant modelį į gilumą ar pritempiant arčiau lango. Viskas, saugius kadrus padarėm, toliau lieka begalė laiko eksperimentuoti. Eksperimentams galima naudoti atspindžius, durelių stiklus, išsklaidyti šviesą dienine užuolaida, ar iš naktinių padaryti šviesos pluoštą ir stebėti kaip ant modelio ir aplinkos kinta šviesa. Modelis dažniausiai šio etapo gali ir nepastebėti. Tik nenuorama fotografas laksto iš vieno kampo į kitą, stumdo užuolaidas, stumdo modelį iš šviesos į tamsą ir iš tamsos į šviesą. Galit tai vertinti kaip telefono sukiojimą aplink save kai darot selfius. Tik telefonas su tikru, o ne dirbtiniu intelektu ir dar patarimus dalina (kažkada pasieks telefonai ir tai).
Taip, praktiškai į bet kurią vietą aš atsitempiu ir savo šviesas. Jos skirtos tam antram etapui po saugių nuotraukų prie lango :)

Tikiuosi, kad dabar jau aišku kas visgi mane traukia fotografuoti namuose.

Iššūkis ir rezultatas. Iššūkis naujoje nepažįstamoje vietoje, kuri neretam modeliui atrodo niekam tikusi, gauti rezultatą, po kurio modelis tiesiog didelėmis akimis pasakytų "nesitikėjau, kad namuose galima padaryti tokių gražių ir kokybiškų nuotraukų"****

P.S. neteigiu, kad esu Vietos, Šviesos ir Daiktų (Istorijos, Siužeto ir kitų sluoksnių) guru. Aš mokausi. Vaikštau į seminarus, skaitau, žiūriu filmukus. Tačiau svarbiausia yra ne tai. Svarbiausia - daug fotografuoti. Štai čia ir įdedu siūlymą ir prašymą leisti man fotografuoti Jus namuose :)
Rašykit laiškus
Neįpareigojanti registracija čia: goo.gl/gTzNV5
Nuotraukos random.lt su tagu "namuose"

** Atvirkštinių kvadratų taisyklė / Inverse square law - šviesos intensyvumas atvirkščiai proporcingas atstumo iki šviesos šaltinio kvadratui. Paprastai tariant - dvigubai toliau nuo šviesos esantis objektas gauna keturi kartus mažiau šviesos, tris kartus toliau - devynis kartus mažiau ir t.t.

*** minkšta šviesa - kuri duoda švelnius perėjimus tarp šešėlio ir apšviestos vietos

**** tikras atsiliepimas, kokios buvo tuo metu modelio akys - nežinau :)